Startavusi prieš septynerius metus šiandien mugė, kaip teigia jos vadovė Diana Stomienė, yra didžiausia šiuolaikinio meno mugė tūkstančiu kilometrų aplinkui, sulaukianti gausybės svečių iš Europos, garsėjanti tarp kolekcionierių ir sugebanti priimti apie 20 tūkstančių lankytojų.

– Menas ir mugė, rodos, du sunkiai suderinami dalykai?

– Pasaulyje meno mugės vyksta daugiau nei pusė šimto metų. Tai Lietuvoje mes iki 2009-ųjų nieko neturėjome, vyravo nuomonė, kad mūsų šalies meno rinka silpna, o valstybė menui neturi lėšų. Prieš septynerius metus, kai Vilniuje vyko Europos kultūros sostinės renginiai, paskutinę valandą elektroniniu paštu pateikiau šiuolaikinio meno mugės idėją. Mūsų projektas buvo įtrauktas į „Vilnius Europos kultūros sostinė“ renginių programą ir mašina pajudėjo. „ArtVilnius“ vyksta kiekvienais metais, mugė auga ir sulaukia vis daugiau meno žmonių dėmesio.

Šis festivalis – tarsi meno Kanai, kur suvažiuoja garsiausios galerijos, nuosavais lėktuvais atskrenda kolekcionieriai, kur gali gyvai bendrauti, konsultuotis su galerijų savininkais, menotyrininkais, menininkais. Čia mezgasi daugybė kontaktų, randasi meno pasaulyje taip svarbūs tinklai, apsikeitimų programos. Mugės svečiams organizuojame ekskursijas ne tik po galerijas ir muziejus, bet ir parodome Lietuvą. Žinau nemažai tokių, kurie jau po pirmojo karto įsimylėjo Vilnių ir grįžta čia atostogauti.

Lietuvoje turime daugybę puikių menininkų, o „Litexpo“ parodų ir kongresų centras menui – itin tinkama erdvė. Kurioje dar Vilniaus galerijoje ar muziejuje galima pastatyti 5 metrų aukščio skulptūrą?

– Kodėl pasirinkote geltoną mugės spalvą? Netgi geltoną kilimą svečiams nutiesėte.

– Lietuvoje bent pusę metų būna tamsu. Geltona primena saulę ir šviečia labai ryškiai. Norime, kad kuo daugiau žmonių atkreiptų dėmesį į meną, nes atkreipti dėmesį tikrai yra į ką. Nuo pirmosios mugės didžiausio palaikymo susilaukėme iš užsienio šalių ambasadų. Atrodo, jie geriau nei mes patys supranta, kad menas kalba pasauliui apie mūsų šalį. Kasmet į Vilnių kviečiame galerijų savininkus, menotyrininkus, parodų kuratorius, meno centrų vadovus, kolekcininkus, žurnalistus.

– Praėjusiais metais „ArtVilnius“ mugėje meno kūrinių buvo parduota beveik už 200 tūkstančių eurų. Vadinasi, žmonės čia ateina meno ne tik pažiūrėti, bet ir pirkti?

– Pirmosiose mugėse žmonės labiau dairėsi. Pasaulyje susiklosčiusi tradicija, kad į garsiausias šiuolaikinio meno muges Londone, Madride, Bazelyje suvažiuoja ne tik kolekcininkai, menu besidomintys turtingi verslininkai, bet ir įžymybės. Bazelyje, vienoje kviestinėje peržiūroje, akis į akį susidūriau su Holivudo aktoriumi Bradu Pittu. Kitą dieną visi laikraščiai skelbė, ką jis mugėje nusipirko ir kiek mokėjo. Pirkti meno mugėje – prestižas. Lietuvoje ši nuostata dar tik formuojasi, nors drąsiai galiu teigti, kad „ArtVilnius“ nėra atsitiktinio meno, programą sudarė profesionalūs menotyrininkai, sulauksime ypatingai gerų galerijų. Taigi, rizikos, kad pinigai bus išmesti į balą, nedaug.

– Ar galėtumėte išvardinti didžiausias „ArtVilnius 2016“ žvaigždes?

– Lietuviai Vladimiras Tarasovas, Vladas Urbanavičius, Eglė Rakauskaitė, Gintautas Trimakas. Užsienio žvaigždes, garsiausius menininkus išskirtinai pristato „Lewben Art Foundation“, tokius kaip Hansas Op de Beeckas, Jake & Dinos Chapman, Bertrandas Lavier, lenkai Natalia LL, Zuzanna Janin, Tomaszas Cicierskis ir kiti.