- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
Kiek dramatiškas statybine plėvele pridengto rūmų fasado vaizdas – poetiška užuomina į bundančius ir netrukus lankytojams atsiversiančius Sapiegų rūmus. Režisieriaus Eitvydo Doškaus videokūrinys pasakoja apie šį etapą: statybos, restauravimo ir tvarkybos darbai artėja į pabaigą, o kiti – rūmų atvėrimas šiandieniam miesto ritmui ir bendra jų kūryba – prasideda. Režisieriaus meninė vizija – lėtas tempas, dėmesingumas detalėms, plevėsuojančios uždangos, šešėlių žaismas, pagauli muzika – jautriai perteikia skirtingų epochų ryšį.
Kuruoti Sapiegų rūmus patikėta Šiuolaikinio meno centrui – jau tris dešimtmečius aktyviai veikiančiai didžiausiai šiuolaikinio meno institucijai Baltijos šalyse. Nuo 2017 m. procesui vadovavo ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas ir kuratorė Virginija Januškevičiūtė, bendradarbiauta su architektais ir tyrėjais. Kurdamas Sapiegų rūmų viziją ŠMC įžvelgė galimybę išplėsti savo veiklą kitokioje – ne balto kubo – erdvėje ir išbandyti keliaplanio veikimo būdus, kuriais šiuolaikinis menas, gerbdamas ir priimdamas paveldą kaip duotybę, galėtų skleistis istorinėje rūmų aplinkoje.
„Sapiegų rūmai veiks kaip ŠMC padalinys, turintis atskirą programą ir kūrybinę komandą, tačiau bendrus administracinius resursus. Sapiegų rūmų programa bus sutelkta į šiuolaikybės ir paveldo temas. Ženkli veiklos dalis bus susijusi su pažintinėmis, edukacinėmis veiklomis, kultūroje mažiau dalyvaujančių grupių poreikiais“, – sąsajas tarp dviejų savą istoriją turinčių pastatų pasakojo K. Kuizinas.
A. Solomino nuotr.
Sapiegų rūmai yra reikšmingas architektūros, dailės ir istorijos paminklas – LDK didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, vėliau – ligoninės statinių ar karinio komplekso dalis. Tokių unikalių baroko epochos architektūros ansamblių regione išliko vos keli. Sapiegų rūmų praktinė paskirtis ir simbolinė reikšmė vis keitėsi. XVII a. pabaigoje ir kelis pirmuosius XVIII a. dešimtmečius, įdomiu ir sudėtingu valstybės istorijos laikotarpiu, tai buvo prašmatni didikų užmiesčio rezidencija. Per ilgus gyvavimo amžius jie buvo karo įrankis, mokykla, trofėjus ir prieglobstis; ilgą laiką rūmuose veikė ligoninė, o sovietmečiu pastatas buvo įtrauktas į karinį kompleksą. Pastaruosius tris dešimtmečius jis stūksojo visiškai tuščias. Po kruopščių tyrimų ir ilgų paveldo restauravimo darbų artėja laikas, kai rūmuose vėl užvirs gyvenimas.
„Šiandien rūmai įrengiami taip, kad šiuolaikinis menas galėtų prisitaikyti, prisiderinti prie atkurtų baroko epochos erdvių, siektų prakalbinti, įpinti į šiandienį pasakojimą išlikusius dekoro fragmentus. Taigi tai bus polilogo erdvė. Šiuolaikinis menas yra išaugęs iš praeities stilių, tad jame yra ir baroko, tik ne visada atpažįstamo. Baroko ir šiuolaikinio meno susitikimas atveria galimybę suprasti, išskleisti skirtingas pasaulėvokas ir patirtis, pamatyti, kaip jos perteikiamos skirtingomis meninėmis kalbomis. Jei spręstume ne tik iš formaliųjų vizualių bruožų, šiuolaikinė kultūra kai kuo labai barokiška, tereikia interpretacinių pastangų tam atskleisti. Vieniems baroko menas artimesnis nei šiuolaikinis, kitus labiau traukia mūsų laikų kūriniai. Sapiegų rūmai sieks būti sava vieta ir vieniems, ir kitiems“, – apie puoselėjamą atkurtų baroko epochos erdvių viziją pasakojo ŠMC direktoriaus pavaduotoja Gintautė Žemaitytė.
2024 metų žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje lankytojai jau galės susipažinti su rūmų istorija ir juose esančiu dailės paveldu – freskomis, sienų ir lubų dekoru, lipdyba bei jų restauravimo eiga. Planuojamos ekskursijos visiems norintiems, taip pat bus rengiamos baroko edukacijos 5–12 klasių moksleiviams. Reguliarios ekskursijos ir edukacijos bus pritaikytos negalią turintiems žmones.
A. Solomino nuotr.
Balandį visiškai atverti rūmai kvies susipažinti su istorine ekspozicija ir patirti pirmąją, metus truksiančią esė žanro parodą. „Užuovėjos tema – fizinio, dvasinio ir vaizduotės prieglobsčio vieta – pasiskolinta iš brandžiojo baroko Sapiegų rūmų fasade iki mūsų dienų išlikusio įrašo. (Rūmų statytojas Kazimieras Jonas Sapiega buvo LDK karvedys, todėl tiek rūmų architektūroje, tiek puošybos programoje karo tema, panegirika Sapiegos gabumams bei pasiekimams itin svarbi). Parodoje užuovėjos tema bus plėtojama susitelkiant ne į vieną istorinę asmenybę ar laikotarpį, bet siekiant atskleisti įvairialypę ir dramatišką rūmų ir jų aplinkos istoriją. Ją kontekstualizuos meninink(i)ų kūriniuose vystomos prieglobsčio, pavojaus, eskapizmo, pažeidžiamumo, gijimo, paguodos ir kitos temos,“ – parodos kūrimo užkulisiais dalijosi jos kuratoriai Edgaras Gerasimovičius ir Virginija Januškevičūtė.
Kartu su rūmų istorijos eksponavimu ir pirmąja paroda rūmuose pradės veikti skaitykla, įtraukios viešųjų renginių, leidybos bei edukacinės programos. Kol visi nekantriai laukia rūmų atvėrimo, ŠMC ir Sapiegų rūmų komanda kviečia apsilankyti www.sapiegurumai.lt, sekti rūmų restauravimo istorijas ir pirmiems susipažinti su kūrybiniais sprendimais ir parodų planais.
E. Doškaus videokūrinys.
Projektas „Sapiegų rūmų aktualizavimas“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0012 finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1.-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ lėšomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“
Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno Kalnų parke, penktadienio vakarą ugnies įžiebimo švente prasidės tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“. ...
-
Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo atidaryta nauja terasa2
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) trečiadienio vakarą oficialiai atverta terasa ant stogo „Rooftop Bar 3 Mūzos“. Planuojama, kad naujoje erdvėje vyks akustiniai vakarai, koncertai ir kiti renginiai. ...
-
Visuomenės veikėjai kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo3
Keliasdešimt menininkų ir visuomenės veikėjų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo sostinėje. ...
-
Artėjanti jubiliejinė Jūros šventė pristatyta Vilniuje4
90-mečio jubiliejų mininčios Jūros šventės bangos pasiekė ir Vilnių – birželio 16-ąją Katedros aikštėje skambėjo būsimos šventės akordai, pristatytas šūkis, kuris skamba lygiai taip kaip prieš devynis de&...
-
Vilniaus Katedros aikštėje vyks jubiliejinės Jūrų šventės renginiai15
Minint Jūrų šventės 90-metį, sekmadienį sostinės Katedros aikštėje vyks įvairios su pajūrio regionu susijusios edukacijos, dirbtuvės, Klaipėdos atlikėjų muzikiniai pasirodymai. ...
-
KPD: Vilniaus likviduojamuose rašytojų muziejuose turėtų būti supažindinama su jų veikla
Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia, kad iš Vilniaus savivaldybės likviduojamų trijų rašytojų muziejų dviejuose nustatytos memorialinės vertingosios savybės, juose turėtų būti supažindinama su rašytojų biografijomis. ...
-
Klaipėdoje – Vakarų Lietuvos dainų šventė1
Sekmadienį Klaipėdoje rengiama Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė, skirta paminėti dainų švenčių 100-metį. ...
-
Vilniuje kino kūrėjai bus apdovanoti „Sidabrinėmis gervėmis“1
Sekmadienį Vilniuje, Kongresų rūmuose, vyks nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija. ...