Dalyvių – ištisas miestas

„Tai bus įvykis, nutikęs mums vieną kartą gyvenime, – vakar per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys, kviesdamas jau dabar gyventi Dainų šventės laukimu. – Visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, susitelkime mąstymą į šventės laukimą.“

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, procesas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kurie paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas jubiliejinę šventę vadino reikšmingiausiu metų renginiu. Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių. Anot Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, tai – rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime padaryti viską, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Tai malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins. Stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Viktorija Streiča / Asmeninio archyvo nuotr.

Dalis renginių – mokami

Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras. „Pakvietėme šventėje dalyvauti vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kitokio kolektyvo, ir įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių [...]“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiųmetėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami. S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje – galutinis sprendimas bus paskelbtas gegužės pradžioje.

Pasak renginio organizatorių, šventei skiriama 5 mln. eurų valstybės lėšų, dar mažiausiai 0,65 mln. eurų skirs Vilniaus miestas. Dalyvių atvykimu į Vilnių iš finansinės pusės kiekviena savivaldybė rūpinsis pati. Tačiau sostinėje jie bus apgyvendinti švietimo įstaigose, Dainų šventės savaitę jiems numatytas nemokamas viešasis transportas.

Šalies savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, drauge juos stebėti ir pajusti bendrystę.

Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne.

Pradžia – Kaune

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 d. Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis pavyzdys, kurį galime paimti iš latvių, tai laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

Vienu svarbiausių šio renginio akcentų ji vadino rekonstruotą Dainų slėnį. „Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks. Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, o mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Savaitės maratonas

Jau kitą dieną, birželio 30-ąją, šventė persikels į sostinę. Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuota pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 d. Katedros aikštėje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 d. Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 d. Valdovų rūmuose Teatro diena „Esaties laiptais“, o Kalnų parko estradoje – Ansamblių vakaras. Liepos 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje vyks vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Liepos 5 d. Lietuvos futbolo federacijos stadione vyks Šokių diena „Amžių tiltais“.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6-ąją, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką – ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.