Rūta augina 11-metį sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą. Ketverius metus vaikas mokėsi įprastoje klasėje mokykloje Vilniuje. 

„Su juo neįmanoma, jis neklauso, jis mušasi ir niekada nebuvo požiūrio, kad mokykla turi padėti, kad tai nevyktų“, – teigė mama Rūta Ryliškienė. 

Vaikui reikėjo pagalbos ir per pertraukas. Anot mamos, buvo deklaruojama, kad visi specialistai yra ir pagalba bus. 

„Paklausus mokytojos, ar padėjo mano vaikui nusiraminti, atsakymas buvo neigiamas“, – pasakojo mama. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Padėjėjas buvo ne iš karto, tik po pusmečio, vėliau keli keitėsi, situacija negerėjo. Pašnekovės teigimu, su sūnumi dirbę žmonės neturėjo nei žinių, nei kompetencijų darbui su tokiais vaikais. 

Galiausiai šeima susirado privačią padėjėją terapeutę ir viskas stojo į vėžias, bet jai kas mėnesį mokėjo po 300 eurų. Galiausiai, vaiką nuspręsta leisti į specialiąją mokyklą.  

„Yra vaikai vežimėlyje, nekalbantys, o jis kalbantis ir jam, pavyzdžiui, gerai sekėsi anglų kalba ir buvo vos ne geriausias mokinys, o šitoje mokykloje anglų kalbos jis net neturi“, – susidariusia padėtimi dalinosi R. Ryliškienė.

Ir tai ne vienintelė situacija, kai šeimos sako, jog padėjėjai nepadeda.  

„Gauname signalų, kad tie padėjėjai yra, bet dažniau pavaduoja mokytojus arba išeina budėti į koridorius“, – aiškino autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. 

„Skundų, kurie pasiektų ministeriją, kad mokykla ar savivaldybė nevykdo rekomendacijų – nesulaukiame“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM“ Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė. 

Kiek padėjėjų šiuo metu yra ir koks realus jų poreikis šalyje?  

„Šiuo metu šalyje yra 15 tūkst. mokinių, kurie turi specialius poreikius, o tik 4 tūkst. yra mokytojų padėjėjų etatų“, – duomenimis dalinosi K. Košel-Patil. 

Mokama nedaug, nes, kaip atsako ministerija, aukšti reikalavimai specialistams nekeliami. 

„Taikomas reikalavimas turėti vidurinį išsilavinimą, bet funkcijos yra nereikalaujančios aukštos kvalifikacijos“, – aiškino ŠMSM Ugdymo departamento direktorė. 

„Mokyklos ieško išeičių, ieško biudžeto eilučių, kur tuos žmones padėti. Jos negalvoja apie jauną žmogų, vaiką su spec. poreikiais. Jos galvoja, kaip išpildyti formalumus, nurodytus ministerijos įsakymuose“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. 

Anot G. Sarafino, specialistų trūksta visoje Lietuvoje.

„Tai yra dar viena reforma, kuriai nepasirengta“, – tikino redaktorius.

„Reikalavimai galėtų būti ir aukštesni, tai atsiremia į pinigus ir valstybė tai žiūri“, – sakė Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Tai yra dar viena reforma, kuriai nepasirengta.

R. Remeika vadovauja mokyklai, kurią lankė ir mūsų reportažo herojės sūnus. Vadovas sako, kad mokykla, priima visus vaikus ir kalba apie geruosius pavyzdžius. Dabar mokykloje, kurioje yra apie 100 vaikų turinčių specialiųjų poreikių, dirba 15 padėjėjų.  

„Pradžioje galvojau bus sunku, bet visai nieko. Reikia su vaiku rasti kontaktą ir nebus sunku“, – tikino padėjėja Regina Slaboševičienė. 

„Jeigu žmogus nori dirbti, patinka dirbti su vaikais, tam bus paprasčiau, o tas kas nori pinigų, tam bus sunku“, – aiškino padėjėja Kristina Grucė. 

 Anot R. Remeikos, reikėtų kalbėti ir apie specialias patalpas, kur vaikai galėtų nusiraminti ir pailsėti.  

„Tokios sovietinės mokyklos – jos nepritaikytos“, – tikino direktorius.