Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

„Mes iki šiol siūlome optiką, antidronus, termovizorius – tai,ką kariuomenė perdavė Ukrainai. Tačiau kalbėjome ir apie dronų gamybą. Ir, beje, ukrainiečiai siūlo investuoti į tas įmones, kuris gali jiems pakankamai greitai padidinti reikalingų žvalgybinių dronų rengimą“,  – sakė jis.

Ministras sako, kad renginys yra gera proga dronų gamintojams susipažinti ir užmegzti santykius tarpusavyje, siekti bendradarbiavimo.

Ukrainiečiai siūlo investuoti į tas įmones, kuris gali jiems pakankamai greitai padidinti reikalingų žvalgybinių dronų rengimą.

„Suprantu, kad dronų gamyba užsiima gal ne viena įmonė. Bet tikrai žinau, kad Lietuva gali pati gaminti tokią įrangą ir dronus, kurie ateityje nenusileistų ir galbūt net būtų pranašesni ir už kovinius dronus, kaip „Bayraktar“, ir kitus žinomesnius pavyzdžius“, – kalbėjo A. Anušauskas.

A. Anušausko inicijuotoje „Dronų dienoje 2022“ antradienį apie 20 Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristato savo įrangą krašto apsaugos sistemos atstovams.

Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos. Įrangą ir prototipus vertins įvairių sričių krašto apsaugos sistemos specialistai.

Kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystymas ateityje paverčiant juos konkrečiais gynybiniais pajėgumais yra viena prioritetinių ministerijos sričių tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu, ES ir NATO, mastu.

Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis teigė, kad skaitmenizacija, robotika ir nuotolinės skraidyklės tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, naudojama net ir statinių projektavimui, užterštumo stebėjimui, šios technologijos domina ir Lietuvos kariuomenę.

„Lietuvos kariuomenė, žinoma, lygiai taip pat žvalgosi, kas egzistuoja rinkoje, į ką galima atkreipti dėmesį, kas gali būti panaudojama atliekant žvalgybines užduotis, ugnies koregavimo užduotis, galbūt, ateityje – net ir ugnies paramos užduotis“, – kalbėjo pulkininkas.

Jis palinkėjo bepiločių orlaivių sistemų vystytojams būti aktyviems pristatant savo gaminius kariuomenei.

„Gal ateityje kažkas taps mūsų inventoriaus dalimi, kuris atliks paskirtas užduotis Lietuvos kariuomenėje, tuo pačiu saugant Lietuvos karių ir žmonių gyvybes“, – sakė karininkas.

Po renginio numatytos tolesnės diskusijos, situacijos ir galimybių analizė, pajėgumų poreikių ar lūkesčių vertinimas, ilgalaikio planavimo elementai.

Tikisi, kad Lietuvos kariuomenės arsenalas bus papildytas lietuvių gamybos dronais

 Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viliasi, kad Lietuvos kariuomenės arsenalas bus papildytas didesniu skaičiumi dronų, kuriuos, tikisi jis, galėtų pagaminti Lietuvos įmonės. Ministras atkreipia dėmesį, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu gamintojus turėti vietoje, kompensuojant tikėtinus nuostolius.

„Galimybės Lietuvoje gaminti pačių įvairiausių modifikacijų dronus yra didelės. Žinoma, reikalingas valstybės užsakymas, reikalingos investicijos, reikalinga ir verslo tarpusavio sąveika, nes konsorciumas tarp skirtingų gamintojų leistų labai greitu laiku išvystyti Lietuvos kariuomenei reikalingų modifikacijų dronų gamybą“ – teigė ministras, antradienį dalyvaudamas Kyviškių aerodrome vykusiame Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje.

„Aš manau, kad lietuviai šioje srityje turi ką parodyti kitiems“, – pridūrė jis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kariuomene dronus naudoja jau apie dešimt metų, tačiau, pažymėjo jis, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu karo sąlygomis turėti gamintojus vietoje.

„Lietuvos kariuomenė dronus naudoja gal dešimt metų, gal ir daugiau, bet dabar mes kalbame apie galimybę papildyti Lietuvos kariuomenės arsenalą galbūt didesniu skaičiumi dronų. Matote ir karo Ukrainos yra viena iš pamokų yra tai, kad dronus mes galime turėti, bet jų netektys karo sąlygomis yra labai didelės, todėl pageidautina gamybą ir gamintojus turėti vietoje, kad būtų galima kompensuoti tikėtinus nuostolius“, – aiškino A. Anušauskas.