Komisija taip pat rekomendavo keisti penkių rašytojų ir buvusių sovietinių veikėjų Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatvių pavadinimus Kauno rajone.

„Komisijos narių vieninga nuomone, atsižvelgiant į viešojoje erdvėje esančius prieštaringus vertinimus, raginame susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų įrengimo tokioms prieštaras keliančioms asmenybėms“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

„Manome, kad tokių įamžinimo ženklų įrengimas tik pagilins esamus nesutarimus visuomenėje, nepadės spręsti klausimų, kels aistras, bus naudojamas politiniams tikslams ir Lietuvos valstybės diskreditavimui tarptautinėje erdvėje“, – pažymėjo jis.

Pritrūko įrodymų

Pasak V. Karčiausko, dėl K. Škirpos atminimo lentos įrengimo sostinėje komisija diskutavo daugiau nei dvi valandas. Išvada priimta ne balsavimu, o komisijos nariams sutarus dėl nuomonės šiuo klausimu.

„Komisijos išvados priimamos ne mažiau dviejų trečdalių komisijų balsų dauguma. Vienareikšmiškos išvados K. Škirpos atveju priimti dviejų trečdalių balsų dauguma nėra jokių šansų ir abejoju, kad greitu laiku bus. Priėmėme išvadą absoliučia dauguma arba vieninga komisijos nuomone, tai irgi išvada“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

Jo teigimu, dokumentais nėra įrodyta, kad K. Škirpa yra tiesiogiai susijęs su antisemitiniais pareiškimas, bet ir negalima neigti jį vadovavus Berlyno Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), kurio vardu pareiškimai būdavo pasirašomi.

„Vieningo atsakymo, kaip visos šios organizacijos ir žmonės susiję su antisemitizmu, nėra. O tai yra didelė bėda Lietuvai“, – sakė V. Karčiauskas ir pridūrė, kad komisija neturi galios uždrausti, tik rekomenduoja atminimo lentų neįrengti.

Anot Desovietizacijos komisijos pirmininko, galutinį sprendimą dėl atminimo lentų K. Škirpai turės priimti LGGRTC generalinis direktorius.

Paprastai komisija priima konkrečias išvadas, ar tam tikras viešasis objektas prieštarauja įstatyme numatytam draudimui propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus, ar ne.

Pagal įstatymą, galutinį sprendimą, ar objektą pašalinti, ar palikti priima LGGRTC generalinis direktorius.

Vitas Karčiauskas. L. Balandžio / BNS nuotr.

Buvo pakabinę be leidimo

Birželį Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje, Gedimino prospekte, ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos K. Škirpai be leidimo buvo pakabinta atminimo lenta.

Kitą dieną Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji buvo įrengta neteisėtai. Būrelis žmonių mėgino neleisti nukabinti lentos, įvyko susistumdymas.

Desovietizacijos komisija pasisakyti dėl K. Škirpos lentos pakabinimo Vilniuje turėjo rugpjūčio pradžioje, tačiau klausimas nukeltas komisijai laikinai sustabdžius darbą. Toks sprendimas priimtas komisijai pareiškus nepasitikėjimą LGGRTC teikiamu techniniu aptarnavimu.

„Mes dirbame kaip komisija, mūsų vienintelis pageidavimas – geresnė techninio aptarnavimo kokybė, tiek“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo V. Karčiauskas.

Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.

LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.

Apsvarstė mažiau nei pusę klausimų

Komisija ketvirtadienį taip pat Kauno rajono savivaldybės prašymu išnagrinėjo aštuonis klausimus dėl S. Nėries, Juliaus Janonio, P. Cvirkos, L. Giros gatvių pavadinimų Raudondvaryje, Kulautuvoje, Ežerėlyje ir Kačerginėje.

„Visais (trimis – BNS) atvejais J. Janonio gatvių pavadinimų nėra pagrindo keisti, o visų kitų pavadinimai, mūsų nuomone, turėtų būti pakeisti“, – BNS nurodė V. Karčiauskas.

Desovietizacijos komisijos posėdžio darbotvarkėje iš buvo 23 klausimai, iš jų išnagrinėti devyni.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo ženklai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.