Kaip pranešime nurodo Lietuvos oro uostai, netrukus tokios priemonės bus pristatytos sandėliavimui ir į Kauno bei Palangos oro uostus.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos oro uostai visapusiškai remia Lietuvos kariuomenę, įrengiant kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus. Dauguma savivaldybių, valstybės įmonės bei Nacionalinė žemės tarnyba gerai supranta krašto gynybai skirtų kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų svarbą ir tai džiugina. Artėjame prie to, kad artimiausiu metu pavyks surasti sprendimus šiuos parkus steigiant ir kitose Lietuvos vietose – tai svarbu dėl mūsų visų saugumo“, – sakė krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė.

Iš viso šalyje bus įrengti 27 kontrmobilumo parkai, jie bus užpildyti tokiomis inžinerinėmis priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.

Visoms kontrmobilumo priemonėms įgyvendinti per dešimt metų, skaičiuojama, kad reikės apie 600 mln. eurų.

„Su Lietuvos kariuomene jau kurį laiką plėtojame bendradarbiavimą, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, parengę bendrus gynybos planus, nuolat organizuojame pratybas ir mokymus. Šiandien dalį kontrmobilumo priemonių pradedame sandėliuoti oro uostų teritorijoje, taip išplečiame bendrą veiklą ir prisidedame prie Lietuvos oro uostų, kaip kritinės infrastruktūros, saugumo krizės atveju“, – teigė Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Krašto apsaugos ministerija planuoja iki metų pabaigos minėtų priemonių kariuomenei perduoti už daugiau nei 4 mln. eurų. Taip pat ketinama įsigyti dar „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Taip pat suplanuotos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.