Teoriškai, kur nors eidami, išmesti atliekų į pirmą pasitaikiusį konteinerį negalite.

„Gyventojai šitą taisyklę turėtų sąmoningai priimti, čia nėra tikslas nubausti, yra tikslas pagerinti jiems sąlygas pagal jų poreikius naudotis infrastruktūra“, – aiškino Vilniaus savivaldybės atstovė Eglė Bernotavičienė.

„Jeigu pradėtume mesti atliekas į bet kuriuos konteinerius, būtų problema sureguliuoti grafikus ir tada išvežtume arba per dažnai arba per retai“, – kalbėjo „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ vadovas Robertas Lavinskas.

Tačiau ne visada aišku, kuris konteineris, kuriam daugiabučiui priklauso. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad konteineriai turėtų būti ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo kiekvieno namo. Jeigu skaičiuoti metrų nesinori, sužinoti, kuris konteineris jums priskirtas, galima ir internete.

„Yra pas mus Vilnius.lt žemėlapiai. Atliekų tvarkymo srityje įvedus savo gyvenamąjį adresą, matome, kokia aikštelė tam namui yra priskirta naudojimuisi“, – sakė E. Ernotavičienė.

Išmetus šiukšles ne į savo daugiabučio konteinerį, vilniečiams gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Jeigu jus pričiups dar kartą, bauda gali pakilti ir iki 600 eurų. Tačiau iš tikrųjų sučiupti tokius nusižengėlius kone neįmanoma.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Kaunas už šiukšles, išmestas į svetimo daugiabučio konteinerį, nebaudžia.

„Kaip ten sužiūrėsi, taigi nepažįstam vieni kitų, jeigu konteineris skirtas keliems namas, tai nesupaisysi, kas ten ką meta ir kur ten ką reiktų bausti“, – šnekėjo „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.

Tačiau abu didmiesčiai susiduria su kita problema – gyventojai prie konteinerių vis dar palieka stambiagabarites atliekas.

Šiuo atveju, baudas gali gauti tiek vilniečiai, tiek ir kauniečiai.

„Netgi yra nustatytos baudos, administracinė atsakomybė, pirmą kartą skiriama 140 eurų bauda, o antrą kartą netgi iki 600 eurų bauda“, – teigė K. Parachomikienė.

Vilniuje prie kai kurių konteinerių įtaisytos kameros, būna, kad pro gyvenamuosius rajonus praskrenda ir savivaldybės dronai.

„Skraido dronai, kurie pamato kažkokią netvarką prie aikštelių, gali net ir informuoti gyventoją per garsiakalbį apie tai, kad nepalikite stambiagabaričių atliekų prie aikštelių“, – kalbėjo R. Lavinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau praktikoje baudos skiriamos retai, nors, anot gyventojo, dalis lietuvių vis dar šiukšlina.

Nežinia, ar dėl kamerų, ar dronų, bet sostinėje tokių, kurie palieka šiukšles neleistinose vietose, mažėja, tačiau pažeidimų vien sostinėje užfiksuojama tūkstančiais.

„Vilniečiai atsakingiau žiūri į savo gyvenamąją aplinką, ir jeigu prieš porą metų turėjom apie 11 tūkst. tokių pažeidimų, tai šiais metais jau turim tik apie 8 tūkst.“, – teigė „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ vadovas.

Šiemet pasikeitė ir rinkliavos už atliekas mokėjimo terminas.

Pernai pinigai buvo renkami iki naujų metų.

Šiais metais rinkliavą už šiukšles reikia sumokėti iki lapkričio.