Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus laikinasis vedėjas Marius Žvinklis abejoja, ar pavyks įteisinti administratorių veiklos sugriežtinimą.

„Skeptiškai žiūriu į tai, kad rudenį projektas pasieks Seimą. Kažkodėl galvoju, kad sunkiai jis skinsis kelią pro Vyriausybę“, – sakė jis šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Jis siūlo jau „čia ir dabar imtis kad ir mažesnių darbų – didinti sankcijas, nes dabartinės baudos administratoriams už įvairius pažeidimus nepasiekia tikslų ir neatgraso.“  

„Mano būstas“ turi 1620 daugiabučių Vilniuje ir preliminariai gauna 140 tūkst. eurų pajamų vien iš administravimo. Akivaizdu, kad tos baudos net ir padidintos nelabai ženkliai jo (administratoriaus – BNS) veiksmų įtakos“, – kalbėjo savivaldybės atstovas. 

M. Žvinklis įsitikinęs, kad vienintelis būdas sugriežtinti daugiabučių administratorių veiklą –  licencijavimas: „Trys pažeidimai ir išbraukimas iš sąrašų, šalinimas iš rinkos bent vieneriems metams. Tikrai ženkliai padidintų jų atsakomybę. Gyventojai nuo to tik išloštų“.

Lietuvos būsto rūmų prezidentas lobistas Miroslavas Monkevičius abejoja, ar šalinimas iš rinkos būtų panacėja.

„Ekonominės veiklos ribojimas pakankamai griežta sankcija – ar jis įmanomas ir nepažeistų Briuselio reikalavimų?“ – komitete svarstė jis. 

M. Monkevičius taip pat abejoja, ar reikia skatinti gyventojus dalyvauti daugiabučių reikaluose: „Kaip tą močiutę ar tą užsienietį, kuris nuomoja butą, paskatinti dalyvauti susirinkimuose ir aktyviai priiminėti sprendimus?“

Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė įsitikinusi, kad kuo pasyvesni bus gyventojai, tuo daugiau krūvio teks valstybei ir savivaldai – jos turės nustatyti administratorių ir daugiabučių savininkų bendravimo taisykles.

Tačiau M. Monkevičius mano, kad reikėtų „koncentruotis į tą žmogų, kuris yra paskirtas ir privalo užtiktini gyventojų interesus“. 

D. Veličkaitė-Matusevičė pranešė, kad netrukus ketinama įstatymu reglamentuoti administratorių skyrimą ir pakeitimą, jų priežiūrą, veiklos skaidrumą, atsakomybę. 

„Atskirti ypatybes tų bendro naudojimo objektų valdytojų, kur yra savininkų tam tikra savivalda, bendrija ar jungtinės veiklos sutartis ir diferencijuotai pažiūrėti į administratorių veiklą kaip jau į valstybės ar savivaldybės skiriamų asmenų, siekiančių pelno ir neturinčių tiesioginių interesų tame name, negyvenančių ten ir neturinčių turto. Preliminariai manome, kad, matyt, įstatymas būtų nukreiptas į administratorių veiklą“, – komitete kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė. 

Pataisas ketinama parengti iki rugsėjo.

Dabar Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, kuris reguliuotų daugiabučių administratorių veiklą. Civilinis kodeksas numato tris daugiabučių valdymo būdus: gyventojams steigti bendriją, pasirašyti jungtinės veiklos sutartį arba išsirinkti administratorių.