„Man atrodo, pats svarbiausias dalykas yra tai, kad su šituo nauju terminalu mes galėsime oro uoste aptarnauti dvigubai didesnį keleivių skaičių. To dvigubai didesnio keleivių skaičiaus reikia tam, kad mes nematytumėm spūsčių, viskas vyktų sklandžiai, tvarkingai ir, svarbiausia, su naujausiomis technologijomis keleiviai pajustų visiškai kitokią keliavimo patirtį“, – terminalo pristatymo metu Vilniaus oro uoste pirmadienį sakė ministras.

Keleiviams terminalas bus atidarytas 2025 metų vasarį. Anot Lietuvos oro uostų (LTOU), iki to laiko jame bus diegiama ir testuojama įranga. Bendrovė BNS pranešė, jog įrangai ir technologijoms bus skirta apie 20 mln. eurų.

Naujame terminale keleivių pralaidumas augs nuo 1,2 iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą, terminale – 34 registracijos stalai, taip pat planuojama įrengti savarankiško bagažo atidavimo sistemą.

LTOU vadovo Simono Bartkaus teigimu, jau spalį bendrovė skelbs architektūros konkursą ir būsimo naujo atvykimo terminalo projektui.

„Mes planuojame spalio mėnesį skelbti architektūros konkursą naujo atvykimo terminalo, dešinėje pusėje esančio terminalo pradžiai. (...) Pagal naują mūsų strategiją naujas atvykimo terminalas būtų pastatytas 2028 metais“, – sakė S. Bartkus.

Anot jo, pastačius naująjį atvykimo terminalą senasis taps nebereikalingas, be to, funkciškai nepatogus. S. Bartkaus teigimu, šiuo metu su Kultūros paveldo departamentu dėl pastato, įtraukto į Kultūros vertybių registrą, likimo aktyviai diskutuojama.

„Aš tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kad tas terminalas arba būtų nugriaunamas, arba neatpažįstamai pakeistas ir atitiktų visiškai šių dienų standartus. (...) Diskusijos kol kas vyksta, mes galbūt neskubiname jų, nes esame susikoncentravę į esamų terminalų statybas ir rekonstrukciją“, – sakė S. Bartkus. 

Nauja LTOU strategija – spartinti šalies ekonomikos augimą

LTOU pirmadienį taip pat pristatė naują strategiją. S. Bartkaus teigimu, pagrindinis jos tikslas – spartinti šalies ekonomikos augimą.

„Ilgalaikėje perspektyvoje iš tiesų Lietuvos oro uostus matome kaip ekonomikos augimo akseleratorių ir iš to gimė mūsų atnaujinta vizija (...) – spartinti šalies ekonomikos augimą“, – sakė LTOU vadovas.

Anot jo, LTOU teritorijoje dirba ne tik 750 įmonės darbuotojų – apie 8 tūkst. žmonių keleiviams suteikia viešbučių, transporto, automobilių nuomos ar kitas paslaugas.

„Matome, kad iš esmės mūsų veiksmai, tiek kas liečia infrastruktūrą, tiek kitus dalykus, veda mus prie būtent tokios vizijos“, – teigė S. Bartkus.

Plane numatyta, kad iki 2028 metų per Lietuvos oro uostus keliaus 8 mln. keleivių per metus, bus siekiama Tarptautinės oro transporto asociacijos (International Air Transport Association, IATA) pasiekiamumo indekse pakilti iš 96-os į 85-ą poziciją.

Dar vienas tikslas – kad LTOU tiesiogiai ir netiesiogiai sukurtų apie 41 tūkst. darbo vietų, skrydžių skaičius per metus augtų 20 proc. iki 69 tūkst., o uostų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) pasiektų 1 mlrd. eurų.

„Lygiai taip pat šiuo metu vykdome du didelius investicinius projektus Kauno oro uoste. Vienas iš jų eina į pabaigą, tai – perono plėtra, kuri sukurs galimybes būtent lėktuvų aptarnavimo veiklai. Galų gale Kauno oro uosto terminalo plėtra, kurią planuojame užbaigti ir atidaryti kitais metais. Tai reiškia, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune, turėsime du atidarymus būtent išplėstų terminalų“, – teigė LTOU vadovas.

„Simbolinį (strategijos – BNS) užbaigimą matome su naujo atvykimo terminalo Vilniaus oro uoste atidarymu (2028 metais – BNS)“, – sakė S. Bartkus.

Susisiekimo ministerija siūlo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Iki 2030 metų įgyvendinus 235 mln. eurų privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą čia būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.