Krizę jau spėjome pamiršti, o "Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" simbolis – "Krantinės arka" – tebestūkso prie Neries primindamas į vandenį nuleistus didžiulius pinigus ir viešą kultūros žmonių pažeminimą.

Skandalų sostinė

Vos įstojusi į ES Lietuva gavo unikalų istorinį šansą pasižymėti Europos ir pasaulio žemėlapyje – Vilniui pirmajam iš Baltijos valstybių miestų buvo suteiktas 2009-ųjų Europos kultūros sostinės statusas. Vilniaus porininku arba konkurentu viename prestižiškiausių ES kultūrinių projektų tapo Austrijos miestas Lincas.

Lietuva iki tol nebuvo rengusi tokio masto kultūrinių programų, tad jau 2006 m. buvo įsteigta viešoji įstaiga "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS), atrinkusi per 200 projektų, kuriems įgyvendinti buvo numatyta skirti per 300 mln. litų. Realiai buvo panaudota 208 mln. litų (60,24 mln. eurų), dalies projektų dėl sumažinto finansavimo teko atsisakyti, bet buvo ir tokių, kurie "suvalgė" šimtus tūkstančių eurų, bet rezultatais pasigirti negalėjo.

"Vilniaus diena" pasidomėjo, kas liko iš brangiųjų VEKS’o pirkinių, išskyrus garsiąją "Krantinės arką" (surūdijusį vamzdį, kainavusį 29 tūkst. eurų, kuris turėjo būti nugriautas dar 2010 m.).

Akivaizdu, kad į orą iššaudytų fejerverkų, pasitinkant 2009-uosius, į skrynią nepasidėsi, nors jie mokesčių mokėtojams atsiėjo beveik 580 tūkst. eurų. Dar beveik 232 tūkst. eurų Kultūros ministerija "padovanojo" komercinio islandų dainininkės Bjork koncerto rengėjams, nors pigiausias bilietas į koncertą kainavo apie 30 eurų. Šiandien "Fluxus" muziejuje toks bilietas tikriausiai būtų gana vertingas eksponatas.

Kęstučio Vanago / Fotobanko nuotr.

VEKS’o emblemos – žaliosios molekulės, kainavusios 65,3 tūkst. eurų, buvo utilizuotos sąvartyne. Tiesa, iš pradžių savivaldybė mėgino jas parduoti aukcione už simbolinę 1 lito (29 euro centų) kainą, bet nė vienas meno gerbėjas nepanoro šio kūrinio įkomponuoti savo aplinkoje. Pati didžiausia molekulė, stovėjusi prie Baltojo tilto ir matoma iš savivaldybės dangoraižio, tarsi negyvas priekaištas, buvo demontuota 2012 m. vasarą.

Akivaizdu, kad į orą iššaudytų fejerverkų, pasitinkant 2009-uosius, į skrynią nepasidėsi, nors jie mokesčių mokėtojams atsiėjo beveik 580 tūkst. eurų.

Apskritai dauguma VEKS’o projektų buvo skirti su jo organizatoriais vienaip ar kitaip susijusiems kultūros ir meno sričių atstovams pašėlti vakarėliuose, pasivažinėti po Europą pas projektų partnerius, išgerti alaus ir t. t. Šiame kontekste, ko gero, didžiausią išliekamąją vertę turintis dalykas, likęs po VEKS’o, – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena, už kurios rekonstrukciją teatras sumokėjo 3,7 mln. eurų daugiau, nei buvo skirta lėšų. Prokurorai šįmet galutinai nuleido rankas, tirdami Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus šiame teatre, kurio rekonstrukcijai iš VEKS’o programos buvo skirta 5,8 mln. eurų. O auksinė scena jau pareikalavo naujų lėšų remontui.

Milijonai ištirpo

VEKS’o šūkis buvo "Kultūra gyvai", taip buvo pavadinta ir pagrindinė įstaigos interneto svetainė lietuvių ir anglų kalbomis. Iš viso informacijai apie VEKS’o renginius skleisti buvo sukurtos 6 ar 9 interneto svetainės – net prokurorai nesugebėjo jų tiksliai suskaičiuoti. Šiuo metu veikia www.vilnius2009.lt, www.kulturagyvai.lt ir www.culturelive.lt svetainės, tačiau jose skelbiama informacija apie keliones, pramogas, praktiniai patarimai apie finansus, statybas, vaikų auklėjimą ir pan.

Akivaizdu, kad šie portalai jau tapę privatūs, o kam priklauso domenai, viešos informacijos nėra. Vilniaus miesto savivaldybė išlaikė savo nuosavybėje tik domeną www.gatvesmuzika.lt, tačiau portalo tokiu pavadinimu nesukūrė. Gatvės muzikos dienų, nuo VEKS’o tapusių tradicija, interneto svetainė visai kita ir priklauso šio renginio iniciatoriams.

Pagal paskirtį nebenaudojamoms VEKS’o interneto svetainėms kurti ir administruoti iki 2008 m. buvo išleista daugiau nei 1,28 mln. litų (beveik 371 tūkst. eurų). Daugiau nei 153 tūkst. eurų kainavo unikalaus laisvalaikio ir turizmo portalo www.lietuva.gyvai.eu sukūrimas ir administravimas, bet šis aukso vertės portalas niekada neveikė, nors pagal sutartį jo kūrėja UAB "Baltijos pramogų informacija" buvo įsipareigojusi nuolat administruoti portalą septyniomis kalbomis, 10 metų vykdyti jo techninę priežiūrą be papildomų mokesčių. Tačiau uždarius VEKS’ą Vilniaus savivaldybės perimto neveikiančio portalo likutinė vertė jau 2013 m. tapo lygi nuliui, ir jis buvo paprasčiausiai nurašytas.

Prokuratūra šį skandalą tyrė nuo 2008 m. vasaros iki 2012 m. rudens, tačiau tyrimą nutraukė, kadangi finansiniai pirkimo dokumentai tvarkingi, o kad pirkinys neveikia, tai yra pirkėjo, ne prokurorų rūpestis. Beje, UAB "Baltijos pramogų informacija" dar tebevykstant tyrimui 2011 m. buvo iškelta bankroto byla, o po dvejų metų ji buvo likviduota.