Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Kaltos aplinkybės

Buvęs sostinės vicemeras Gintautas Babravičius, stojęs prie VEKS’o tarybos vairo 2009 m. vasarį, kai patys švaistūniškiausi projektai jau buvo tiriami prokurorų, "Vilniaus dienai" teigė tuomet paveldėjęs bombonešį degančiais varikliais, kurį reikėjo sugebėti kažkaip nutupdyti ant žemės.

"Nebuvo tai lengvas uždavinys, nes tuo metu jau buvo prasidėję VEKS’o renginiai, o Kultūros ministerija nebuvo paskirsčiusi lėšų 2009 m. Vyko konfliktas tarp buvusios Vilniaus valdžios ir Kultūros ministerijos, kur buvo įsitvirtinusios skirtingos politinės jėgos. Be to, šėlo ekonomikos krizė, o kai "VEKS’ą planavo ir numatė pinigus, krize nė nekvepėjo", – pasakojo tuometis Vilniaus vicemeras, akcentuodamas, kad dėl "VEKS’o koncepcijos, leidusios ištaškyti į orą milijonus eurų, yra niekuo dėtas.

Šėlo ekonomikos krizė, o kai VEKS’ą planavo ir numatė pinigus, krize nė nekvepėjo.

"Numatyti daugiausia gatvės, masiniai, atviri renginiai, bet koncepcija galėjo būti ir kitokia – pavyzdžiui, Lincas krūvą pinigų sukišo į naują didžiulį modernų muziejų su virtualių menų laboratorija, prifarširavo naujausių technologijų. O mes šiandien galime parodyti po VEKS’o tradicinėmis tapusias Kultūros naktis, Gatvės muzikos dienas, "ArtVilnius" paroda kitą pavasarį "Litexpo" rūmuose vyks jau 10 kartą, joje dalyvauja meno galerijos iš viso pasaulio. Kultūrinę veiklą sėkmingai tęsia ir Menų spaustuvė, išsiplėtė meno netradicinėse erdvėse projektai, pagaliau, nors ir buvo skandalų, Nacionaliniame operos ir baleto teatre turime moderniausią šalyje sceną", – vertingąjį VEKS’o palikimą vardijo G.Babravičius.

VEKS’o simbolis – vertybė ar šiukšlė?

"Jeigu meno paskirtis yra sužadinti žmonių sąmonę, diskusijas, tai vamzdis atliko vaidmenį, ne mažesnį kaip kitados Eifelio bokštas Paryžiuje (pastatytas 1889 m., minint Prancūzijos revoliucijos 100-metį – red. past.), kuris taip pat susilaukė to meto menininkų elito protestų. Jis irgi buvo numatytas kaip laikinas statinys, bet jau seniai tapęs Paryžiaus simboliu", – brangiausią sostinės arką gynė G.Babravičius.

Interneto Boeing’as surūdijo

Paklaustas, kas nutiko su brangiuoju turizmo internetiniu portalu, turėjusiu garsinti Lietuvą pasaulyje iki 2020-ųjų, buvęs VEKS’o kuratorius kaltino nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes.

"Jeigu jums užsako Boeing’ą, jis ir kainuoja ne kaip mažas lėktuvėlis, – lygino G.Babravičius. – Buvo užsakytas toks portalas, kuris leistų bet kuriame pasaulio taške esančiam žmogui ne tik gauti informaciją, kokie vyks renginiai, bet ir iš karto užsisakyti skrydį, viešbutį, įsigyti bilietą į norimą renginį. Portalo kūrėjai uždavinį išsprendė, tik niekas tuo šedevru nepasinaudojo, kadangi kaip tik 2009 m. sausį sužlugo nacionalinis oro vežėjas "flyLAL", šuniui ant uodegos nuėjo ir didelė išlaidų dalis, skirta VEKS’o renginių reklamai užsienyje."

Uždarius VEKS’o viešąją įstaigą, pasirūpinti unikaliu portalu turėjo Vilniaus savivaldybė, kadangi ji perėmė šį brangų turtą, bet jis kažkodėl buvo nurašytas.

"Norint skraidinti tą Boeing’ą, reikėjo kvalifikuotų pilotų, kuriems turi mokėti algas – tai apauga naujomis sąnaudomis, o lėšų nėra. Ir tada atsiranda kiti prioritetai, – aiškino buvęs vicemeras. – Kita vertus, jau po krizės, kai mes 2011 m. baigėme savo kadenciją, visus "VEKS’o klausimus buvo pasistengta "uždaryti". Tipiškas lietuviškas veikimo būdas: kai viena valdžia priima sprendimus, po jos atėjusi koncentruojasi ne juos įgyvendinti, o kuo greičiau sužlugdyti."

O gal greičiau tokią valdžių poziciją lemia noras pačioms kažką naujo sukurti, investuoti viešuosius pinigus, kad paskui būtų galima rinkėjams pasigirti? Po nesėkmės su brangiuoju VEKS’o internetiniu projektu, Vilnius, žinoma, neliko be turizmo ir pramogų portalų – buvo sukurtos informatyvios interneto svetainės www.vilnius-tourism.lt ir www.vilnius-events.lt, o savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga "Go Vilnius" ir toliau perka interneto svetainių programavimo ir dizaino paslaugas naujiems projektams, skirtiems atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvos sostinę.

Tiesa, mokėti tokių pinigų, kaip VEKS’o laikais, jau nedrįstama – poros paskutinių projektų kainos, jei viešai pateikti duomenys atitinka tikrovę, buvo nuo 2,8 tūkst. iki 7,2 tūkst. eurų.