Prieš mėnesį Kauno apylinkės teismas paskelbė pirmąjį nuosprendį Perkūno al. 11 vilos byloje. Tąkart nuspręsta, kad griovimo darbus vykdžiusi bendrovė „Dauriusta“ esą neturėjo viešai prieinamos informacijos, kad pastatas yra vertingas, todėl ji, griaudama pastatą, nepadarė nusižengimo. Tokį teismo sprendimą paveldo ekspertai vertina skeptiškai.

„Gerbiame teismą ir nekvestionuojame jo nutarimo. Vis dėlto, vertindami esamą situaciją, manome, kad buvo neatsižvelgta arba tinkamai neįvertinta nemažai svarbių bylos aplinkybių. Dėl to tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek Kultūros paveldo departamentas (KPD) raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), ragindami teismo nutarimą apskųsti. Jiems pateikėme argumentus, kurie turėtų būti įvertinti teisme iš naujo, o atsižvelgiant į juos šis Kauno apylinkės teismo nutarimas būtų pakeistas“, – dienraščiui komentavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis pastebėjo svarbią detalę – šioje byloje teismas nepaneigė Perkūno al. 11 esančiam pastatui taikomų paveldosaugos reikalavimų ar paties fakto, kad statybos darbai vyko neteisėtai.

„Ši dviprasmybė – teiginiai apie „Dauriustos“ nusižengimo tariamą nebuvimą ir kartu pasisakymai apie pastato paveldosauginį statusą ar tai, kad jis ypatingas, palieka daug vietos klaidingoms interpretacijoms, o gyventojams gali pasirodyti, neva šioje istorijoje apskritai jokių pažeidimų nebuvo. Taip pat nieko nepasakyta ir dėl VTPSI, KPD ir savivaldybės pateiktų reikalavimų sustabdyti griovimo darbus, atlyginti valstybei padarytą žalą“, – atkreipė dėmesį S.Rimas

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Dar viena itin svarbi aplinkybė – bylos medžiagoje buvo nurodytas Perkūno al. 11 pastato griovimo aprašas, kurį pastato savininkas perdavė bendrovei „Dauriusta“.

„Remdamasis juo, rangovas atliko griovimo darbus, tačiau šis dokumentas nebuvo suderintas nei su Kauno miesto savivaldybės administracija, nei su KPD, kaip to reikalauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas“, – teigė S.Rimas.

Kultūros paveldo specialistas pastebėjo, kad minėtame įstatyme aiškiai nurodoma, kad kultūriniuose draustiniuose draudžiama statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti statinius, jeigu nebuvo gautas už minimos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas projektui ar numatomai veiklai.

„Dar 2013 m. Kauno miesto taryba didelę dalį Žaliakalnio paskelbė savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietove. Tuo pačiu sprendimu buvo įkurtas ir kultūrinis draustinis. Tai reiškia, kad, net ir įrodžius, jog statybos leidimo šiam pastatui griauti nereikėjo, bet kuriuo atveju griovimo aprašą buvo privaloma suderinti su paveldosaugos institucijomis. Tokio derinimo dėl Perkūno al. 11 vilos nebuvo“, – pažymėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

KPD atstovai taip pat laikėsi pozicijos, kad Kauno apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino griovimo darbus vykdžiusių asmenų veiksmus.

„Mūsų nuomone, teismo sprendimas nutraukti administracinę teiseną dėl UAB „Dauriusta“ veiksmų yra nepagrįstas ir priimtas klaidingai sutapatinus kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių apsaugos teisinį reguliavimą bei klaidingai traktuojant sąvoką „kultūros paveldo statinys“.

Pastatas Perkūno al. 11, Kaune, Kultūros vertybių registre registruotos savivaldybės saugomos kultūros paveldo vietovės – miesto istorinės dalies, Kauno Žaliakalnio 1-osios, vertingoji savybė – vilų pobūdžio namas, atstovaujantis kaunietiškojo modernizmo mokyklai. Kadangi namas yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, jis yra saugomas ir, vadovaujantis teismų praktika, laikomas ypatingu – kultūros paveldo statiniu“, – dienraščiui teigė KPD vyr. specialistas Andrius Liakas, pats ne kartą bandęs sustabdyti Perkūno al. 11 vilos griovimo darbus.

Dar keli teismai

Šiuo metu dėl griautos tarpukario vilos vyksta dar keli teismai. Viename siekiama įrodyti, kad pastatas vis dėlto buvo vertingas, jam taikyta apsauga, nes buvo įtrauktas į kultūros paveldo zoną. Kitame – vilos savininkas Artūras Dankovskis siekia panaikinti tarnybų įgaliojimą atstatyti vilą.

„Pastarojoje byloje pirmosios instancijos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai palaikė paveldosaugininkų pusę ir nutarė, kad KPD reikalavimai yra teisėti, todėl savininkas per nurodytą laiką yra įpareigojamas atkurti pastatą. A.Dankovskis įpareigotas atstatyti vilą ir užtikrinti, kad ji išoriškai nesiskirtų nuo nugriautosios, būtų maksimaliai išsaugomi ir į atkuriamą vilą integruojami restauruoti autentiški elementai, kurie griaunant nebuvo sunaikinti“, – teigė S.Rimas.

„Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimas, kuriame buvo pareikalauta „nevykdyti namo Perkūno al. 11, Kaune, griovimo darbų“, „uždengti griovimo metu apgadintą pastato Perkūno al. 11, Kaune, dalį ir taip apsaugoti pastatą nuo neigiamo atmosferos poveikio“ . Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikėme atsiliepimą ir laukiame, kada bus paskirta posėdžio data“, – dar apie vieną teisminį procesą pasakojo KPD inspektorius A.Liakas.

Jis pridūrė, kad bylos, kurioje griauto pastato savininkas siekia panaikinti surašytą savavališkos statybos aktą ir prievolę atstatyti namą, posėdis numatytas birželio 3 d. Dar vieno teismo posėdžio, kuriame A.Dankovskis siekia panaikinti nurodymą atlikti pastato ekspertizę, bylos nagrinėjimo laikas kol kas nepaskirtas.

„Nuo šių bylų baigties iš esmės priklauso namo, esančio Perkūno al. 11, išsaugojimo perspektyvos. Griovimo metu namui neabejotinai buvo padaryta didelė žala – nugriauta daugiau nei pusė pastato. Likusios pastato dalies būklė nuolat blogėja dėl to, kad jis neapsaugotas nuo atmosferos poveikio“, – teigė A.Liakas.

Teismas dėl smurto

Perkūno al. 11 vilos griovimo istorija į teisiamųjų suolą pasodino ir architektą Audrį Karalių. Jis kaltinamas, kad pastūmė griovimo darbus vykdžiusį asmenį ir jam esą sukėlė fizinį skausmą.

Prieš vieną teismo posėdį buvo surengta A.Karaliaus palaikymo akcija. Į ją susirinkę architektai tikino, kad A.Karalius neturėtų būti teisiamas, nes jis siekė sustabdyti nelegalius griovimo darbus, o ne šiaip, be jokios priežasties, panaudojo fizinį atsaką. Tokios pozicijos laikosi ir pats kaltinamasis.

A.Karalius stebisi, kad apie tarpukario vilos griovimą Architektų sąjunga nepratarė nė žodžio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Bandymas suvaidinti nuskriaustą traktorininką nieko neįtikina. Toje situacijoje buvo aktyvi mano kūno kalba, žmogui suprantamu būdu paaiškinant, ką jis negerai daro. Kitomis priemonėmis jo sustabdyti nebuvo įmanoma. Mano tikslas ir buvo sustabdyti, kad dar liktų materijos vilai atstatyti. Tai nebuvo koks nors boksas, tai tebuvo menkas kontaktinis momentas. Čia stovėdamas esu kaip niekad tikras, kad tie veiksmai stabdant griovimo darbus buvo efektyvūs“, – prieš vieną teismo posėdį žurnalistams kalbėjo A.Karalius.

Architektą palaikė ir visuomeninės organizacijos „Dirbam Kaunui“ įkūrėjas Gintautas Labanauskas. Jo teigimu, nors dar vyksta teismo maratonas, siekiant įrodyti, kad Perkūno alėjoje buvo suniokotas paveldosauginis statinys, didžioji dalis kauniečių supranta, kad realiai buvo sunaikintas vertingas tarpukario pastatas.

„Panašu, kad, norint užkirsti kelią panašiam niokojimui, Kaunui reikia naujo Theodore'o Roossvelto (JAV prezidentas nevengė savo teisybę įrodyti, panaudodamas fizinę jėgą prieš oponentus). Aš džiaugiuosi, kad toks žmogus Kaune atsirado ir bandė sustabdyti niokojamą Kauno art deco palikimą. Žinomas architektas ir visuomenininkas A.Karalius kauniečiams parodė pilietiškumo pavyzdį. Deja, prieš jį buvo užsukta teismų karuselė, kad kitiems pilietiškai mąstantiems žmonės nekiltų pagunda lįsti prie miesto viešųjų reikalų“, – stebėjosi G.Labanauskas.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kodėl tyli architektai?

A.Karalius taip pat stebėjosi, kad dėl rezonansinį atgarsį sulaukusios tarpukario vilos griovimo istorijos aiškios pozicijos neišsakė Architektų sąjunga, kuri tarsi turėtų padėti formuoti miesto veidą.

„Art deco frontas duoda daug galimybių norintiems pažinti gilesnius dalykus. Ne tik paviršių. Vienas įdomesnių – architektų reakcija į įvykį 2020 m. spalio 17-ąją Kaune, Petro Rusecko art deco vilos griovimo / gynimo istorijoje. Iš principo – jokios architektų reakcijos.

Architektų sąjunga per pusę metų įvykio nepastebėjo. Architektų rūmai tą rudenį suošė, padarė apvalų pareiškimą ir nutilo. Tiesa, rūmų pirmininkas skambino, domėjosi, parėmė finansiškai „tiesos ieškojimo procesą“, bet oficiali Architektų rūmų pozicija taip ir liko nežinoma bei neįvardyta“, – kritikos strėles į kolegas socialiniame tinkle „Facebook“ laidė architektas.

Architektų sąjungos ir rūmų tylėjimas užkliuvo ir visuomeninės organizacijos „Dirbam Kaunui“ atstovui.

„Įdomiausia šioje istorijoje ne tai, kad valdininkų armija nesugeba užtikrinti tvarkos Kauno mieste. Dar labiau stebina, kad architektų bendruomenė, kurios vienas narių bando atlaikyti principinę poziciją, tyli tartum prisisėmusi į burną vandens. Matyt labai palanku vadovautis sena patarle – mano troba kaimo gale ir aš nieko nematau. Tačiau, laikantis tokios pozicijos ir matant negeroves, kišant galvas į smėlį kaip stručiams, sulauksime laiko, kai atsiras norinčių nugriauti ir mūsų namus, todėl natūralu, kad norėsime, jog kaimynai palaikytų nelaimėje“, – teigė G.Labanauskas.

Gintautas Labanauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kritika kolegoms

A.Karalius laikėsi pozicijos, kad tarpukario perlai turėtų didesnę apsaugą, jei kolegos nesiimtų ruošti modernizavimo projektų ir aiškiau pasisakytų už paveldo išsaugojimą.

„Art deco vilos tragedija, suprantama, nebūtų įmanoma be kolegų architektų savadavimo paslaugų. Pirmiausia čia turi būti paminėtas architektas Gintautas Natkevičius. Būtent jo parengtu Perkūno al. 11-ojo pastato griovimo aprašu mojavo smulkus gangsteris A.Dankovskis. Būtent G.Natkevičius parengė projektinius pasiūlymus Perkūno al. 11 vilos vietoje, kuriuos suderino KPD ir kurie dingo iš KPD archyvo. Turbūt suprantama, kodėl šiame kontekste tyli Architektų sąjunga, kurios nariu nebesu jau dvylika metų, būtent gindamas savo garbę ir orumą“, – toliau akmenis į architektų daržą svaidė A.Karalius.

Socialiniuose tinkluose kaunietis įvardijo ir kitas pavardes, kurios prisidėjo prie Perkūno alėjos vilos pokyčių, sukėlusių visuomenės nepasitenkinimą.

„Dar viena architektė, paklojusi kelius Petro Rusecko, Lietuvos valstybės kūrėjo, vilai sunaikinti, – architektė Diana Pikšrienė, savo ekspertizėmis nužudžiusi ne vieną objektą. Ji A.Dankovskiui surašė ekspertizę, kad pastatas Perkūno al. 11 yra griūvantis, perstatytas ir nebeatitinka originalaus architekto Aleksandro Gordevičiaus 1928 m. projekto. Esu įsitikinęs, kad KPD D.Pikšrienės licencijos suspendavimas tikrai nėra adekvati priemonė jos veiklai“, – nuomonę išsakė A.Karalius.

„Kauno diena“ situaciją dėl Perkūno alėjoje esančios tarpukario vilos griovimo istorijos paprašė pakomentuoti Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atstovų. Norėjome išgirsti, kokia architektų bendruomenė nuomonė paveldo saugojimo ir miesto modernizavimo klausimais. Paklausėme, kaip būtų galima tokių istorijų ir konfliktų išvengti ateityje. Deja, maždaug per dvi savaites sąjungos atstovai taip ir nerado laiko išsakyti savo pozicijos ir į „Kauno dienos“ užduotus klausimus neatsakė.

Sieks pakeisti įstatymus

Nors architektai gali turėti skirtingas pozicijas dėl paveldo saugojimo, jie turi vadovautis įstatymais. Tam, kad tokios istorijos nepasikartotų ir būtų kuo mažiau vietos teisės aktų interpretacijoms, kultūros paveldo atstovai kreipėsi į centrinę šalies valdžią su prašymu koreguoti galiojančius įstatymus.

Tikimasi, kad ateityje bus aiškiau reglamentuota, kokie objektai yra saugomi, kas yra vertinga, o ką galima pakeisti.

„Reaguojant į šią rezonansinę istoriją, VTPSI iniciatyva parengtas Statybos įstatymo pakeitimo projektas. Juo siekiama, kad statybos leidimas būtų privalomas ne tik ypatingo statinio statusą turintiems objektams, bet ir visiems kultūros paveldo vietovėse esantiems statiniams, senesniems nei 50 metų. Šiuo metu vyksta šio projekto derinimas Seimo komitetuose ir ministerijose.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius yra pateikęs pasiūlymus Kultūros ministerijai, kuriais ragina naujai rengiamoje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijoje sustiprinti ir išplėsti savivaldybių paveldosaugos padalinių įgaliojimus. Turėdami daugiau įgaliojimų galėtume greičiau reaguoti ir užkirsti kelią savavališkam paveldo naikinimui“, – teigė S.Rimas.