Trečiadienį uostamiestyje paminėtas, anot istorikų, drąsiausias tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnis – Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Respublikos.

Pagal planą krašto perėmimo operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis.

Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Derybos tarp Ambasadorių konferencijos sausio 17 d. paskirtos Ypatingos komisijos, vadovaujamos Georges Clinchant ir Lietuvos vyriausybės ypatinguoju atstovu Klaipėdos kraštui sausio 20 d. paskirto buvusio prezidento Antano Smetonos, baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvos Respublikai.

Šios ofenzyvos metu žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių – leitenantas Viktoras Burokevičius, kapitonas Eduardas Noreika, eiliniai – Jonas Petkus, Jonas Simonavičius, Povilas Trinkūnas, Adolfas Viliūnas, Karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis, Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas, šauliai – Algirdas Jesaitis, Flioras Lukšys, Jonas Pleškys, Antanas Ubavičius ir eilinis snaiperis Martynas Jonkus.

(Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Šiandien žuvusieji pagerbti iškilmingu Klaipėdos karinės įgulos ir šaulių paradu, sveikinimo kalbomis ir šautuvų salvėmis.

Trys šautuvų salvės, nugriaudėjusios prie memorialo, skirtos sukilėliams, Lietuvos kariuomenei ir Lietuvai tėvynei.

Vėliau skambėjo kariliono varpai.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00