Piliakalniai yra ne tik vietos, nuo kurių plačiau atsiveria aplinkiniai kraštovaizdžiai, bet ir neįkainojami beraštės istorijos liudytojai. Kauno rajone tokių liudytojų yra net 24.
Atėjusi vasara – puikus metas keliauti ir atrasti įdomias vietas ne tik užsienyje, tačiau ir savo šalyje ar mieste. Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir Lietuvos archeologų sąjunga kviečia kauniečius ir miesto svečius pažinti Kaune stūksančius piliakalnius.
Miesto valdžia toliau suka galvas, kaip sutvarkyti Žardės piliakalnį. Lėšos darbams numatytos, tačiau pradėti juos kliudo biurokratiniai paveldosaugininkų reikalavimai. Manoma, kad šiuo atveju sveikas protas nenugalės ir teks kreiptis į teismą.
Mieste esančius Žardės ir Purmalių piliakalnius ketinama sutvarkyti ir pritaikyti lankytojų poreikiams. Planuojama, kad pirmajame darbai startuos kitąmet, antrajame – dar po metų.
Baigiantis 2017-iesiems, kurie paskelbti Piliakalnių metais, skaičiuojama apie 10 atrastų archeologijos paminklų. Į naujų paieškas aktyviau įsijungti kviečiama visuomenė.
Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusiame pasitarime už piliakalnių sutvarkymą aktyviausiems seniūnams įteiktos Kultūros paveldo departamento (KPD) padėkos.
Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai ir pilkapiai. Šie baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simboliai atsidūrė dėmesio centre Europos paveldo dienų šventėje Kauno rajono viešojoje bibliotekoje.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams.
Kauno rajono savivaldybė ruošiasi tvarkyti pakaunės piliakalnius. Daugeliui jų aptvarkyti skiriama vos po 2 tūkst. eurų, tačiau Pyplių piliakalniui sutvarkyti numatyta atseikėti 270 tūkst. eurų.