- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, jog rengiantis Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą šalies institucijos visus infrastruktūros vykdo taip, kaip suplanuota. Visgi, anot jos, yra apgalvotos ir galimos alternatyvos, jeigu vykstantys darbai dėl nenumatytų aplinkybių būtų sutrikdyti.
„Dėl brigados įsikūrimo – mes visiškai pilnai dirbame pagal planą A. Bet mes būtume labai blogi planuotojai, jeigu neturėtume net apgalvoję kažkokios reakcijos, jeigu susiklostytų kažkokios nenumatytos aplinkybės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Faktas tas, kad mes tikrai dirbame pagal planą A ir tikrai sieksime padaryti viską ir užtikrinti pasirengimą taip, kaip yra sutarta. Tiesiog reikia suprasti, kokio dydžio tai uždavinys“, – tęsė ji.
Premjerės teigimu, iš esmės sprendimai dėl brigados dydžio karinio vieneto dislokavimo Lietuvoje priimti maždaug prieš metus. Tačiau, pasak I. Šimonytės, institucijos jau iš anksto ėmė ruoštis tokiam žingsniui.
„Prieš tai mes turėjome labai ilgas diskusijas ir atrodė, kad gal to sprendimo ir nepavyks pasiekti. Tai labai gerai, kad mes, tikėdamiesi, kad tą sprendimą pasiekti pavyks, šiaip pakankamai iš anksti pradėjome daug darbų daryti, jau planuodami ir būsimos brigados poreikius“, – pažymėjo ministrė pirmininkė, akcentuodama, kad realūs brigados karių poreikiai paaiškėjo tik praėjusių metų pabaigoje.
„Mes dirbame labai įtemptomis sąlygomis, kai realiai ką tik sužinojome, ko reikia, ir bandome tai įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laikotarpį“, – sakė politikė.
Mes dirbame labai įtemptomis sąlygomis, kai realiai ką tik sužinojome, ko reikia, ir bandome tai įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laikotarpį.
Pastaruoju metu diskusijos dėl to, ar Lietuva tinkamai rengiasi priimti Vokietijos karius, verda ir tarptautinėje spaudoje. „Business Insider“ skelbė, kad brigada Lietuvoje gali būti dislokuota vėliau, nei suplanuota, mat vėluojama įrengti reikalingą infrastruktūrą.
Kritiškai apie pasirengimą kalbėjo ir buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Interviu „Verslo žinioms“ į atsargą pasitraukęs generolas paragino galvoti apie alternatyvų planą dėl vokiečių brigados karių ir jų šeimų Lietuvoje priėmimo. Pasak V. Rupšio, šiuo metu steigiant reikalingą infrastruktūrą „iki šiol į žemę nėra įkastas nei vienas kastuvas“.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Uspaskichas pristatė „Taikos koalicijos“ programą: žada 3 tūkst. eurų išmokas pensininkams30
Šių metų Seimo rinkimuose „Taikos koalicijos“ sąrašą vedantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas šeštadienį pristatė rinkiminę programą. Koalicinio sąrašo vedlys žada pergalės rinkimuose at...
-
G. Landsbergis su A. Sybiha sutarė siekti ribojimų panaikinimo Vakarų ginkluotei
Ukrainos diplomatijos vadovo poste Dmytro Kulebą pakeitus Andrijui Sybihai, su pastaruoju Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sutarė siekti ribojimų panaikinimo Vakarų karinei paramai, greitesnio jos pristatymo. ...
-
G. Landsbergis su naujuoju Ukrainos diplomatijos vadovu sutarė toliau stiprinti šalies saugumą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su naujuoju Ukrainos diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
R. Žemaitaičiui negrąžinus diplomatinio paso, ministerija panaikino jo galiojimą30
Iš Seimo pasitraukusiam Remigijui Žemaitaičiui negrąžinus diplomatinio paso, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis panaikino jo galiojimą. ...
-
Naujas Lietuvo konsulas Niujorke – diplomatas, G. Landsbergio kabineto vadovas D. Špokauskas10
Lietuvos konsulatui Niujorke vadovaus diplomatas Dovydas Špokauskas, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
A. Kubilius: lietuviai nori mokesčių kaip Šveicarijoje, o paslaugų kaip Skandinavijoje31
Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius mokesčių reformą įvardija vienu iš šiandieninės valstybės prioritetų. Anot jo, Lietuva turėtų apsispręsti kokiu keliu ji eina – ar panašiu į Šveicarijos, ar į &...
-
Tyrėja: rinkimų kampanijos nėra nuobodžios2
Spalio mėnesį vyksiantys Seimo rinkimai sulaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau šį kartą diskusijos kyla ne tik dėl kandidatų ar jų politinių platformų, bet ir dėl pačių rinkimų kampanijų reikšmingumo. Tiksl...
-
Sukritikavo nuomonę dėl „Nemuno aušros“ pakeitusią V. Blinkevičiūtę: socialdemokratai blaškosi7
Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei penktadienį pareiškus, kad su Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ bendrą darbą koalicijoje įsivaizduotų sunkiai, Laisvės partijos pirminink...
-
Politikai nesutarė dėl mokesčių reformos: kritikavo konservatorių siūlytą projektą3
Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių partijų lyderiai nesutaria, kaip turėtų atrodyti mokesčių reformą. Konservatoriams oponuojantys politikai vieningai sutaria tik dėl to, kad dabartinė mokesčių sistema nėra efektyvi, o valdančiųjų bandy...
-
Kandidatai į Seimą nemano, kad reikėtų pervadinti S. Nėries paminklą Vilniuje3
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ va...