Pajūryje galima išvysti augalų, kurie žydi net ir sausio viduryje – darželiuose ir gėlynuose saulutės taip ir nebuvo nustojusios žydėti, akį džiugina ir pražydę hamameliai.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerija „Drobė“ kviečia į Jūratės Jukštienės meninio tyrimo „Efemeriškas įspaudas JU“ parodos atidarymą. Šis kūrybinis projektas išsiskiria savo netradicine metodika – tapybos procesu, kuriame tradiciniai dažai keičiami natūraliais gamtos elementais, tokiais kaip žiedai, lapai, uogos ar kiti augalai.
Prižiūrėdami kapus ne tik atliekame pareigą, bet ir puoselėjame pagarbą mirusiam žmogui, rūpinamės jo atminimu. Nepaisant gerų ketinimų, kapavietės priežiūra kartais gali būti sudėtinga ir kelianti iššūkių.
Kaunas apibūdinamas kaip žalias miestas. Medžių, kitų augalų gausu viešosiose erdvėse ir privačiose valdose. Tačiau daugiau ne visada yra geriau. Tendencijas apžvelgia kraštovaizdžio architektė.
Anot archajiškos tradicijos, Žolinė yra padėkos Motinai Žemei už derlių šventė, vienas svarbiausių jos akcentų – žolynai. Todėl Žolinės išvakarėse kalbamės su žolininke Rasa Glinskyte-Subačiene, dar žinoma Rasoklės vardu. Ką per Žolinę ir po jos dar spėtume padaryti – kokių vasaros pievų gėrybių prisirinkti?
Socialiniuose tinkluose Žolių maniake pasivadinusi Rolanda Noraitytė mano, kad šis pavadinimas jai labai tinka, mat visą laisvalaikį praleidžia darže tarp augalų – tai jos hobis, padedantis atsipalaiduoti. Nuo mažens su augalais draugaujanti mergina dabar tuo stengiasi užkrėsti kitus, sužadinti vaikų smalsumą ir atitraukti nuo žaidimų telefone.
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, pasižymintis turtinga istorija, kultūra, papročiais ir, žinoma, nuostabiu gamtos grožiu. Čia plyti didingi miškai, ramybe alsuoja senosios girios, tyvuliuoja ežerai, o žvelgti į tolius kviečia kalvos. Pasinerti į gamtos prieglobstį kviečia miškininkų įrengti ir prižiūrimi rekreaciniai objektai.
Grybavimas ir uogavimas miške – viena dažnų vasaros veiklų. Tad aplinkosaugininkai primena, jog miško gėrybes reikėtų rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai, nes už laukinės augalijos išteklių naudojimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, teks atsakyti.
Tamsioji vakarinė medunešė bitė įrašyta į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga, pranešė Aplinkos ministerija.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė. O paskutinę birželio savaitę pražydo net ir rudens gėle vadinami jurginai. Tad nenustebino ir bent dviem–trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai masiškai pradėjusios žydėti dvi ypač gausios Botanikos sodo kolekcijos – birželio antroje pusėje pūkuotu mišku pavirtusios astilbės ir įprastai tik liepos antroje pusėje masiškai žydinčios hortenzijos.