Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, nuotoliniu būdu posėdžiavęs su viešosios įstaigos "Klaipėdos ID" atstovais, aptarė karo pabėgėlių darbo galimybes Klaipėdoje.
Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, kurie galėtų dirbti, tačiau iš jų dirba tik 42 tūkst. „Šiandien tik kas trečias darbingo amžiaus neįgalus žmogus dirba. Potencialiai galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams Lietuvoje darbą siūlo prekybos tinklai, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, per dvi kovo darbo dienas 200 šalies darbdavių pasiūlė darbą ukrainiečiams.
Kasdien sulaukiama vis daugiau atvykstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių. Į Lietuvą nuo karo pasitraukę žmonės atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ar sprendimą dėl darbo atitikties. Juos įdarbinti ketinantys šalies darbdaviai neturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti išdavimo, sakoma pranešime.
Siekiant mažinti nedarbą, socialinę atskirtį ir užtikrinti sklandžią kauniečių integraciją į darbo rinką, vasario 7–25 dienomis startuoja paraiškų priėmimas Užimtumo didinimo programoje. Ketvirtus metus skaičiuojančiame projekte kviečiami dalyvauti laisvas darbo vietas siūlantys individualūs asmenys, įmonės ir kitos organizacijos. Patvirtintos dalyvių paraiškos bus finansuojamos iš valstybės lėšų.
Ar esate girdėję sakant, kad „taip gali būti tik Lietuvoje“, tarsi šalis būtų atkirsta nuo civilizuoto pasaulio? Panašūs pasakymai paprastai dvelkia nusivylimu ir pesimizmu. Tuo tarpu Kauno rajone sėkmingai veikiančios tarptautinės įmonės patirtis įrodo, kad Lietuva yra galimybių šalis verslui ir žmonėms, kurie siekia nuolat augti, tobulėti ir prisidėti prie pokyčių.
Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankysis Šiauliuose, kur planuojama dar vienos įmonės plėtra. Ministrė Šiauliuose taip pat susitiks su vietos verslo ir mokslo įstaigų atstovais, aptars, kaip geriau įgyvendinti vieną iš strateginių Lietuvos tikslų – ugdyi ir pritraukti talentus į visus šalies regionus.