Kiekviena era turi savo didvyrius. Anų laikų herojaus praporščiko Pečiorino siutulys tėra apgailėtinas seilėjimasis, palyginti su ta misija, kuriai nūnai išsibarsčiusios imperijos Šiaurės vakarų krašto paribiuose nusiteikę šiandieniniai jo tautiečiai.
Jų tikslas vienas – atkurti įsivaizduojamą istorinį teisingumą, tai yra amžiams sujungti broliškas baltų ir slavų gentis į vieningą neišardomą darinį, nesvarbu, kad kažkokie žinovai nenutildami aiškina, jog tokie kliedesiai nei logiški, nei istoriški, nei juolab moksliški, o vietiniai nacionalistai, kurių,