Ant Vyriausybės stalo – energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategija

Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinę energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją.

Energetikos ministerijos parengtame ir dar kovą Seime pristatytame dokumente išdėstyta, kaip Lietuvai iki šio laikotarpio pasigaminti visą reikiamą elektrą, ją eksportuoti, taip pat didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuoti pramonę į netaršią aplinkai.

„2050 metais Lietuva pasigamins ne tik visą savo poreikiams reikalingą elektros energiją, bet ir bus ženkli jos eksportuotoja regione“, – teigiama strategijoje, Vidurio Europoje ir Vokietijoje tuo metu prognozuojant ženklų energijos deficitą.

Dokumente didžiausias dėmesys skiriamas žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų išvestinių vandenilio produktų gamybai, konkurencingų sąlygų naujiems elektros generacijos pajėgumams vystyti sukūrimui.

Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

Numatoma, kad 2030 metais Lietuvoje galutinis visos energijos poreikis sieks 88 TWh, 2040 metais – 81 TWh, 2050 metais – 75 TWh.

Pramonei, transportui ir namų ūkiams pereinant prie elektros kaip pagrindinio energijos šaltinio, jos gamyba 2030 metais Lietuvoje turėtų augti iki 25 TWh, 2040-aisiais – iki 54 TWh, 2050-aisiais – iki 74 TWh bei atitikti vartojimą.

Prognozuojama, kad vien iš atsinaujinančių išteklių 2030-aisiais bus pagaminama 55 proc., 2040-aisiais – 85 proc., 2050-aisiais – 95 proc. šalyje generuojamos elektros.

Pagal ministerijos numatytą scenarijų iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.

Tuo metu didžiausias suvartojamos elektros augimas iki 2050-ųjų turėtų būti pasiektas vandenilio pramonėje (35,5 TWh), likusioje pramonėje (12,6 TWh) bei transporte (6,3 TWh).

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.

„Litgrid“ duomenimis, pernai elektros gamyba Lietuvoje siekė beveik 5,7 TWh, vartojimas – 11,1 TWh.

Pritarus Ministrų kabinetui, strategija būtų teikiama svarstyti Seimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rūtenis

Rūtenis portretas
Manau, kad svarbiausia vyriausybės siekis ir(ar) užduotis yra suspausti žmogelius į stiprų kumštį, kad nespurdėtu, o kainodara Lietuvoje jau seniai turi savo papročius- jei visur pinga, tai pas mus gal nežymiai brangsta, o jei visur kitur brangsta, tai pas mus tris kartus labiau, kad nepasirodytu maža. Kaip patvirtinimas yra šių dienų naujiena- pinant elektros kainai biržoje, pas mus didėja dedamoji ir galutinė vartotojui lieka ta pati, na gal keliais centais ir brangsta. Valdžia mato, kad čia ne tauta, o veršiai, tai ir elgiasi atitinkamai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių