Šią savaitę desovietizacijos komisijai priėmus sprendimą sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą perkelti į muziejų, tokia išvada piktinasi visuomenininkai ir literatūrologai.
Pirmasis ir kol kas vienintelis paminklas pirmajam nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui sukėlė pasipiktinimą vos pastačius. Tąkart prezidento dukros piktinosi, kad skulptūroje jis pavaizduotas pernelyg rūstus ir žadėjo statyti naują paminklą. Tačiau po A. M. Brazausko mirties praėjo keturiolika metų ir tik tuomet idėja gimė iš naujo, tik šįkart – Kaune, praneša LNK.
Beveik keturi iš dešimties lietuvių mano, kad buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui nereikėtų statyti paminklo, praktiškai tiek pat gyventojų pritaria, kad jo atminimas būtų įamžintas tokia forma, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Šiandien, minint jau keturioliktąsias buvusio šalies prezidento Algirdo Brazausko mirties metines, aštrėja priešprieša tarp paminklu jį įamžinti siekiančių šalininkų ir tų, kurie Desovietizacijos komisijos prašo įvertinti politiko veiklą komunistų partijoje. Klaipėdoje esą paminklo buvusiam valstybės vadovui gal ir nereikėtų.
Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiškas žydų tautos požiūris – nebus pagarbos, nebus ir tų, kurie tuos šulinius kasa.
Kauno miesto savivaldybė siekia įamžinti atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską. Tačiau tokie valdančiųjų užmojai Kauno taryboje sukėlė audringų diskusijų.