Pagaliau žiemos sulaukę gyventojai nuo šaltuko slepiasi šiltuose sveikatingumo centruose. O šių paslaugų teikėjai džiaugiasi, kad sveikatingumo paslaugomis žmonės vėl lepinasi.

Sugrįžo į vėžias

Nors įprastai gyventojai linkę taupyti atsisakydami brangių sveikatingumo paslaugų ir susigriebia tik susirgę, dauguma jas teikiančių bendrovių tikina, kad blogiausi laikai jau praėjo.

Kauno sporto ir sveikatingumo centre „Ąžuolynas“ įsikūrusio sporto klubo administratorė kasininkė Jurga Steponavičienė neslėpė, kad pirmaisiais krizės metais buvo juntamas lankytojų sumažėjimas. Tačiau ilgainiui dauguma lankytojų esą sugrįžo.

„Nesugrįžo galbūt 20 proc. lankytojų – jie pasirinko pigesnius sporto klubus arba apskritai jų atsisakė. O sugrįžusieji tiesiog paskaičiavo savo biudžetą ir suprato, kad jiems svarbi kasdienė mankšta ir sveikas gyvenimo būdas, todėl galbūt išbraukė kokias nors kitas išlaidas“, – svarstė J.Steponavičienė.

Ji pripažino, kad sporto klubas yra gana brangus malonumas, todėl jį leisti sau gali ne kiekvienas gyventojas. Anot pašnekovės, sunkmečiu net pasiturintys klientai taupė ir ieškojo alternatyvų, kaip savo sveikata pasirūpinti pigiau: "Kai kurie klientai pradėjo bėgioti gryname ore, bet blogu oru ar žiemą toks sportas vis vien nutrūksta. Kiti bandė pereiti prie mankštos namuose, tačiau juose nėra motyvacijos – vis dėlto egzistuoja bandos jausmas.

J.Steponavičienė sakė pastebėjusi, kad diržus susiveržė ir iš sporto klubų nepabėgę klientai. Pavyzdžiui, jie mažiau smaguriavo sporto klube parduodamais baltyminiais ar kitokiais šokoladais, energiniais gėrimais ir pan. „Šiemet pirkimas jau įprastas, kaip ir prieš krizę“, – sakė ji.

Verslas nestabilus

Pasak J.Steponavičienės, gerėjančią situaciją rodo tai, kad į sporto klubus lankytojai užplūdo iškart po Naujųjų metų. Pernai žmonės sportuoti klubuose pradėjo tik pradėjus pavasarėti.

Sveikatingumo centro „Hermis“ vadybininkas Paulius Jonavičius taip pat patvirtino, kad lankytojų susidomėjimas savo sveikata didėja, tačiau aktyvumas dar yra chaotiškas ir nenusistovėjęs.

P.Jonavičius neabejojo, kad žmonių rūpinimuisi sveikata finansinės galimybės turi labai didelę įtaką. Jo manymu, visuomenėje dar nėra požiūrio, kad sveikai gyventi yra būtina, todėl taupantys gyventojai pirmiausia atsisako sveikatingumo paslaugų.

„Tikriausiai dar nėra susiformavę žmonių įpročiai ir suvokimas, kad sportas – tai sveikata. Jei jie sunkiai gyvena, pinigus verčiau skiria kam nors kitam. Vis dėlto situacija, manau, pasikeis. Juk, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje susidomėjimas sveikata dar labai mažas, o ateityje turėtų tik didėti“, – svarstė jis.

Lepinasi masažais

Pastebima, kad leisdami pinigus grožio ir sveikatos procedūroms gyventojai tapo apdairesni. Sveikatingumo ir soliariumų centro „Tropikų saulė“ studijos vadovė Rita Vaišnorienė sakė pastebėjusi sumažėjusį susidomėjimą soliariumais, tačiau didesnį klientų dėmesį sveikatingumo procedūroms.

„Soliariumuose klientai lankosi rečiau ir saikingiau. Tendencijas siečiau su tuo, kad dauguma soliariumo lankytojų yra jaunimas, o jis dabar išsilakstęs iš šalies. Be to, klientai supranta, kad soliariumas nėra sveika procedūra, nors saikingas jo lankymas nekenksmingas“, – sakė ji.

SPA centro „Sothys“ vadovės Laimos Lelienės manymu, padidėjusį rūpestį savo sveikata ir poreikį pasilepinti sveikatingumo procedūromis lemia didelis gyvenimo tempas ir netinkamas gyvenimo būdas: „Žmonės daug laiko praleidžia prie kompiuterio, sėdi netaisyklingai, taip pat jaučia didelę įtampą. Todėl dažnai kreipiasi dėl pečių, kaklo masažo.“

Jos teigimu, būtent masažai yra pati paklausiausia procedūra iš visų sveikatingumo centro siūlomų paslaugų. Šį malonumą, kaip sakė pašnekovė, klientai renkasi atsižvelgdami į savo finansines galimybes, nors galutinė kaina dažnai būna panaši.

„Masažų kainos svyruoja nuo 40 iki 190 litų. Maždaug pusė lankytojų priklauso kategorijai, kurie renkasi pigesnį masažą, tačiau tuomet leidžia sau užsisakyti visą masažo kursą. Kita pusė renkasi vieną, tačiau prabangesnę procedūrą“, – pasakojo L.Lelienė.

Poilsiauja ekonomiškai

Kaip sakė Druskininkų „Draugystės“ sanatorijos vadybininkė Nijolė Bujokauskienė, lankytojai orientuojasi į poilsį, todėl dažniausiai renkasi atpalaiduojamąsias procedūras. Esą sanatorijoje ypač populiarus turkiškos pirties kompleksas, taip pat savaitės streso poveikio mažinimo programa.

Pašnekovė patikino, kad Druskininkai išlieka populiaria vieta pasirūpinti savo sveikata, todėl lankytojų iš visos šalies tik daugėja.

„Žmonės supranta, kad geriausia investicija yra į sveikatą. Turbūt visi padarė išvadas, kad geriau iš anksto, profilaktiškai pasirūpinti sveikata nei susirgus. Tapo populiarios ne vien SPA, bet ir gydomosios paslaugos, pavyzdžiui, sanatorinis gydymas, gydytojo konsultacija“, – pasakojo N.Bujokauskienė.

Jos teigimu, lietuviai neišlaidauja, aktyviai seka akcijas ir ieško optimalių būtų poilsiauti.

„Žmonės domisi akcijomis ir iškart į jas reaguoja, paprastai renkasi ekonominius variantus. Kaina vis dar daro didelę įtaką gyventojų susidomėjimui sveikata“, – sakė N.Bujokauskienė.