Gamtos išdaigos: klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį

Klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį – žydi ankstyvo pavasario atributu vadinamos plukės. Čia pat pražydo įprastai tik birželį žiedus skleidžiantys lubinai.

Žydi vienu metu

„Kas dedasi? Šis pavasaris tikrai kvailiojo – tai buvo užkaitusi temperatūra, tada atšalo iki stiprokų šalnų. O dabar žydi tie augalai, kurie niekada vienu metu nežydėjo“, – pastebėjo sodininkė.

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė patikino, kad į kalendorių sodininkams jau nebėra prasmės žiūrėti, nes pokyčiai gamtoje vyksta neįtikėtinu greičiu.

Lietuvos miškuose ir pievose augančios plukės dažniausiai žydi, kai medžiai dar yra be lapų.

Kartais jos pražysta antrą kartą – rudeniop.

„Jei tai ne atvežtinė plukė, o tikra, lietuviška, galbūt susidarė tam tikros sąlygos, kad ji dar dabar žydi. Tie augalai, kurie turi ilgus šakniastiebius, gali žydėti ir antrą kartą. Augalai tarpusavyje yra susiję. Vieni sąveikauja šaknų sistemomis, kiti – žiedadulkėmis. Lietuvių pasakose paaiškinama, kodėl uosis anksti neišskleidžia savo lapų. Jis laukia, kad pražys kiti medžiai, o prasprogsta tik pajutęs žiedadulkes. Medžiai laukia feromoninio signalo iš gamtos“, – teigė A. Karaliūnaitė.

Daugėja invazinių augalų

Gamtoje keistenybių pastebima vis daugiau. A. Karaliūnaitė tikino, kad nusistovėjusios taisyklės, kalbant apie augalus, jau nebegalioja.

„Daugėja invazinių augalų, kuriuos patys žmonės atsiveža. O žiedadulkės yra baltymas, jos signalizuoja, kad augalas turi žydėti. O lubinai tikrai jau pražydo. Ir mano kieme žydi lubinas“, – tikino A. Karaliūnaitė.

Viskas yra pasikeitę.

Lubinai pajūrio krašte dažniausiai žydi birželį – masiškai lubinai sužydi tik apie Jonines.

„Taip, lubinai per Jonines žydėdavo. Nebežiūrėkime į kalendorius. Augalai išprotėjo. Kalendoriai nebegalioja. Viskas yra pasikeitę“, – kalbėjo A. Karaliūnaitė.

Lubinai laikomi invaziniais augalais, juos skatinama naikinti.

Ardė ištisus plotus

„Prie Vilniaus neseniai teko sustoti miškelyje. Likau pakraupusi – miške nebematyti lietuviškų augalų. Sodininkai tempia į miškelį įvairių atvežtinių augalų liekanas, o jie ten pasisėja ir plinta“, – pasakojo moteris.

Gamtosaugininkai pajūrio saugomose teritorijose yra apardę ištisus plotus su lubinais. Tik taip pavyksta stabdyti šių invazinių augalų plitimą.

„Beprasmiška. Iš Amerikos atkeliavę augalai yra labai gajūs, jų nugalėti faktiškai neįmanoma. Dievo galia, kaip reikalas. Užtat Dievas žmones išvarė iš rojaus, nes kvailiai buvo“, – reziumavo A. Karaliūnaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sonata

Sonata portretas
Nepavydekit.Kas jums neleidzia tobulet.Ka noro truksta?Enciklopedija i rankas ir pirmyn.

Antanas.

Antanas. portretas
Dėl pernelyg ankstyvo stipraus atšilimo, o po to sekusios netikėtos šalnos - labai smarkiai nukentėjo vynuogynai. Beje, ir sodai šiemet žydėjo anksčiau. Laukinių bučių "Osmijų" - labai daug žuvo. Mano jau ne pirmi metai įrengtoje joms lizdavietėje - šiais metais nei vienas vamzdelis neužpidytas.

naujieną rado

naujieną rado portretas
viskas šiemet pražydo 2-3 savaitėmis anksčiau.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių