- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija numato 2018 m. išleisti atnaujintą Lietuvos raudonąją knygą ir kviečia nevyriausybines organizacijas, biologus ekspertus siūlyti tas augalų, kerpių, gyvūnų ir grybų rūšis, kurių būklę reikėtų įvertinti.
Rengiant šį leidinį, pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė – jis bus išleistas tik viešai aptarus preliminaraus vertinimo rezultatus.
„Lietuvos raudonąją knygą pagal jos svarbą galėtume prilyginti Konstitucijai. Kaip pagrindinis šalies įstatymas lemia teisinius visuomenės santykius, taip Raudonoji knyga – žmogaus santykius su gamta“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Ji nėra tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai bei aprašymai. Tai dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga.“
Į dabartinę Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 767 retos ir nykstančios rūšys. Tačiau nuo 2007 m., kai ji buvo išleista, pasikeitė kai kurių šių rūšių būklė. Vienos pagausėjo ir joms nebegresia išnykti, o kitos tapo retomis ir jas būtina stipriau saugoti. Todėl Lietuvos raudonąją knygą reikia patikslinti. Ją atnaujinti ne rečiau kaip kas dešimt metų įpareigoja ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.
Naujoji knyga bus sudaryta pagal pasikeitusius augalų ir gyvūnų vertinimo principus, kuriuos nustatė Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. Rūšis gali būti paskelbta saugoma tik turint mokslinių įrodymų, kad ji mažėja. Naują Lietuvos raudonąją knygą rengs Gamtos tyrimų centras, valstybinė mokslinių tyrimų institucija.
Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Nors Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, jau yra tapusi bendrine sąvoka, jai pačiai tėra tik 50 metų.
Lietuvos raudonoji knyga dešimtmečiu jaunesnė. Pirmą kartą jos sąrašai buvo patvirtinti 1976-aisiais. Į pirmąją mūsų Raudonąją knygą buvo įrašyta 41 paukščių rūšis ir visa kamanių gentis, taip pat 30 augalų rūšių. Ši pirmoji knyga ne tik padėjo apsaugoti nuo sunaikinimo vertingas pelkes, upelius ir jų slėnius, pievas ir girias, bet ir paskatino tirti retąsias rūšis ir jų gyvenamąsias vietas. Todėl į kitą, išleistą 1992 m., Lietuvos raudonąją knygą jau buvo įrašyta 501 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšis. Trečiojoje, pasirodžiusioje 2007 m., šis skaičius padidėjo daugiau kaip dviem šimtais. Pastaroji susilaukė plataus atgarsio visuomenėje, jos tiražas labai greitai „ištirpo“, ir Aplinkos ministerija kelis kartus ją leido pakartotinai.
Naująjį leidinį numatoma išleisti tūkstančiu knygų tiražu ir paskelbti jo elektroninę versiją, kuri bus nemokama ir prieinama ministerijos tinklalapyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune akis į dangų kvietė pakelti gražus gamtos reiškinys – saulės halas
Į darbus skubėję kauniečiai galėjo stebėti gražų gamtos reiškinį – saulės halą. Virš Kauno ir jo apylinkių aplink saulę buvo matyti tarsi kelios vaivorykštės. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje2
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai2
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Aktualu ne tik Lietuvoje: aktyvistai gelbėja miesto medžius nuo betono
Meksikos sostinėje veikia nedidelė, bet gausiai palaikoma „Medžių armija“. Tai keli gamtosaugos aktyvistai, kurie gelbėja miesto medžius nuo betono. Taip atsitinka, kai medžio kamienas užbetonuojamas iš visų pusių, kad būtų daugi...
-
Malūno parke – pažintis su gamtos lobiais
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie...
-
Už taromatuose paaukotas lėšas Raseinių rajone išpirktas ąžuolynas
Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. ...
-
Šuo – ne vienkartinė investicija1
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos. Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėži...
-
Ventės rage – užburiantis reginys: ornitologai griebėsi vienos gudrybės1
Ruduo pažėrė darbų Ventės rago ornitologams. Jie žieduoja kregždes, bet tai daro neįprastai – lenda į nendrynus. Būtent juose vakarais galima stebėti užburiantį reginį – kregždžių tiek, kad nuo jų dangus juoduoja. ...