- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
-
Stumbrų šeima pranašauja 2021-ųjų sėkmę
Kasmet artėjant Naujiesiems metams gyvūnų karalystės gyventojai pranašauja ateinančių metų sėkmę. Šiais metais garbė suteikta girių galiūnams, milžinams – stumbrams. Manoma, kad jie geriausiai pažįsta darbštų, atkaklų, visada judantį pirmyn, lengvai įveikiantį staigius posūkius, stiprų ir nepalenkiamą artėjančių metų simbolį – Jautį.
Kokie bus 2021 metai, stumbrai pranašauja iš jiems pateiktų vaišių. Stumbrų prižiūrėtojai paruošė du vaišių padėklus su kasdieniniu stumbrų pašaru – runkeliais, kopūstais, morkomis, obuoliais, moliūgais. Vienas padėklas simbolizuoja ramius, kitas – linksmus būsimus 2021 metus. Lietuvos zoologijos sode šiuo metu gyvena keturi stumbrai: šiais metais 10-ies metų sukaktį atšventęs patinas Popkornas, dvi patelės Dulina ir Durabella bei šiais metais gimęs jauniklis Kaukis. Išleidus stumbrus į lauko voljerą, visi keturi stumbrai nedvejodami skubėjo prie voljere jų laukiančios staigmenos. Tačiau atėjus tiesos akimirkai, stumbrų nuomonė pasidalino pusiau. Todėl kitais metais galima tikėtis linksmų, bet kartu ir ramių metų.
Stumbras – stambiausias dabartinis sausumos Europos ir Lietuvos laukinis žvėris, jaučių pošeimio dykaragis žinduolis. Stambus stumbro patinas gali sverti net iki vienos tonos! Stumbrų bandai vadovauja seniausia patelė. Priešistoriniais laikais stumbrų populiacija buvo išplitusi Lietuvos mišriuosiuose ir lapuočių miškuose. Dėl mėsos, odos ir ragų šie gyvūnai buvo neatsakingai medžiojami ir 1919 metų balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Bet zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laukinėje gamtoje.
Į Lietuvą veisimui stumbrai buvo atvežti 1969 metais, o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais. Stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų. Šiai dienai Lietuvoje laisvai ganosi apie 200 stumbrų, juos galima rasti Vidurio Lietuvos miškuose, susiskirsčiusius į kelias kintančias bandas. Yra du stumbrų porūšiai: lyguminis ir kaukazinis.
Nuo 1956 m. Lietuvos zoologijos sode stumbrai laikomi kaip nuolatinė gyvūnų kolekcijos rūšis. Stumbrai yra įrašyti ne tik į Lietuvos respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą. Saugant šią rūšį stumbrams veisti sudaryta Europos retų ir nykstančių rūšių veisimo programa (EEP). Visai neseniai Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN) paskelbė, jog pasikeitė europinių stumbrų (Bison bonasus) statusas gamtoje. Nuo šiol jie priskiriami nebe pažeidžiamų rūšių, o artėja grėsmė kategorijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje2
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai2
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Aktualu ne tik Lietuvoje: aktyvistai gelbėja miesto medžius nuo betono
Meksikos sostinėje veikia nedidelė, bet gausiai palaikoma „Medžių armija“. Tai keli gamtosaugos aktyvistai, kurie gelbėja miesto medžius nuo betono. Taip atsitinka, kai medžio kamienas užbetonuojamas iš visų pusių, kad būtų daugi...
-
Malūno parke – pažintis su gamtos lobiais
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie...
-
Už taromatuose paaukotas lėšas Raseinių rajone išpirktas ąžuolynas
Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. ...
-
Šuo – ne vienkartinė investicija1
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos. Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėži...
-
Ventės rage – užburiantis reginys: ornitologai griebėsi vienos gudrybės1
Ruduo pažėrė darbų Ventės rago ornitologams. Jie žieduoja kregždes, bet tai daro neįprastai – lenda į nendrynus. Būtent juose vakarais galima stebėti užburiantį reginį – kregždžių tiek, kad nuo jų dangus juoduoja. ...
-
Lietuvoje užfiksuotas dienos karščio rekordas – 15-as šiais metais2
Klaipėdoje sekmadienį oro temperatūrai įkaitus iki 29 laipsnių, preliminariai fiksuotas rugsėjo 8-osios karščio rekordas, skelbia meteorologai. ...