Knygos galia: biblioterapijos skaitymo rekomendacijos

  • Teksto dydis:

Kaip atrasti sau tinkamiausią skaitinį, kuris padėtų ne tik maloniai leisti laiką, bet būtų prasmingas, atlieptų lūkesčius, kuriuos šią akimirką puoselėjame? Siekdama padėti orientuotis išleidžiamų knygų gausoje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė leidinį „Biblioterapija. Skaitymo rekomendacijos“.

Pagalba ieškant išeities

Biblioterapija – universalus metodas, kai teikiant pagalbą pasitelkiami tekstai. Tai psichologinio poveikio metodas, galintis pagerinti žmogaus savijautą skaitant konkrečiai situacijai specialiai parinktą literatūrą. Ji, nepriklausomai nuo žanro ar stiliaus, gali padėti kitaip suvokti konkrečią situaciją ar išgyvenimą, pamatyti galimų alternatyvų, pasisemti įkvėpimo spręsti konkrečią problemą.

Sąveikos biblioterapija taikoma grupėse ar individualiai skaitant tekstą ir jį aptariant, pasyvioji apibrėžiama kaip skaitymo rekomendacijos. Į pastarąją ir orientuotas didžiausios Lietuvoje bibliotekos pateikiamas literatūros sąrašas.

Jį sudariusios Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės, Lietuvos biblioterapijos asociacijos narės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė primena šiuolaikinių neurologinės srities mokslių tyrimų išvadas: grožinės literatūros skaitymas stimuliuoja ir keičia skaitančiojo intelektinį ir emocinį patyrimą, savęs ir pasaulio suvokimą.

Leidinyje pateikiamas ne tik literatūros sąrašas, bet ir trumpas jų aprašymas, padėsiantis atsirinkti knygą.

Egzistenciniai klausimai

Ekspertės išskyrė pusšimtį knygų, kurias laiko biblioterapinėmis. Knygos suskirstytos į penkias temines grupes: knygos, padedančios spręsti egzistencinius būties, psichinės ir emocinės sveikatos klausimus, suteikiančius vilties, palaikančios gyvenant su liga, padedančios suprasti ir priimti ypatingų poreikių turinčius žmones.

Visuotinių krizių akivaizdoje, išgyvendamas sunkius periodus, dažnas pradeda svarstyti apie asmeninės kelionės prasmę, būties tikslą. Biblioterapinio sąrašo autorių teigimu, atspirties ir tinkamų žodžių gali padėti rasti laiko patikrinta literatūra.

Grožinės literatūros skaitymas stimuliuoja ir keičia skaitančiojo intelektinį ir emocinį patyrimą, savęs ir pasaulio suvokimą.

Ieškant atsakymų į egzistencinius būties klausimus bibilioterapinio sąrašo autorės siūlo pasigilinti į senovės kinų mąstytojo Laozi ir garsaus Antikos mąstytojo Senekos mintis, atsiversti garsiojo austrų neurologo, psichiatro Viktoro Emilio Franklio „Žmogus ieško prasmės“; libaniečių kilmės mistiko Kahlilo Gibrano „Pranašą“; Vidmantės Jasukaitytės romaną „Senis, arba Laiškai Antikristui“; Danielio Kleino „Kelionės su Epikūru: į Graikijos salą ieškant gyvenimo pilnatvės“.

Šios grupės knygų sąraše – Saros Maitland „Tylos knyga“; airių filosofo Johno O’Donohue knygos „Amžinybės atbalsiai: tikrųjų namų ilgesys“ ir „Anam cara: keltų pasaulio dvasinė išmintis“; vietnamiečių kilmės zen meistro Thich Nhat Han „Ramybė su kiekvienu žingsniu“.

Nuvyti negatyvias mintis

Padėti sau, kai apima depresyvi būsena, nerimas ar kankina priklausomybės, priimti senėjimą, nuraminti negatyvių minčių srautą gali padėti specialios žinios ir žinovų parašytos knygos.

Biblioterapiniame sąraše – Claudine Badey-Rodriguez „Nusprendžiau senti laimingai: kaip sutelkti savo gyvybinę energiją“; Ethano Krosso „Vidinis balsas: kaip atskirti naudingas mintis nuo žalingo tarškesio ir jomis tinkamai pasinaudoti“; Christophe’o André „Paguoda: kurios sulaukiame ir kurią dovanojame“; Melody Beattie „Ne-priklausomi: kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi“; Davido D. Burnso „Geros nuotaikos vadovas: nauja emocijų terapija“; Julios Cameron „Kūrėjo kelias: praktinės kūrybingumo pamokos“; Irvino D. Yalomo „Tampant savimi: psichiatro memuarai“; Jono Kabat-Zinno „Meditacija kasdieniame gyvenime“; Elizabeth Kübler-Ross „Apie mirtį ir mirimą: pašnekesiai su mirtinais ligoniais“; Katherine May „Žiemojimas: kaip priimti natūralius gyvenimo pokyčius“.

Gyventi su liga

Sielvartas, baimė, liūdesys, netikrumas – šias emocijas išgyvename išgirdę sunkią diagnozę. Tačiau susirgus visada svarbu suvokti situaciją, kad būtų galima priimti sprendimus, ką toliau daryti, sako sąrašo autorės. „Pasitikėjimo ir vilties įkvėpti gali biografinės knygos, pasakojančios gyvenimo su liga istorijas. Skaitant atpažįstami ligos simptomai, kylantys jausmai, žmogus suvokia, kad jis ne vienas toks. Tai padeda įveikti sumaištį, paskatina ieškoti išeičių“, – rašo ekspertės.

Jos siūlo atsiversti Eglės Juodvalkės memuarus „Cukraus kalnas, arba Lietuvės cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse“; Algirdo Kumžos „Rasa. Po angelo sparnu“; Marlo Donato Parmelee „Kerėpla: mano gyvenimas su IS“; Isabele’ės Allende’ės romaną „Paula“; Hiro Arikawos „Keliaujančio katino kronikos“; Nicko Donnelly „Gyvenimas su liga ir kančia. Katalikiškas vilties ir išgijimo kelias“; Matto Haigo „Kodėl verta gyventi“; Yoko Ogawos „Begalinė lygtis“; Suleikos Jaouad „Tarp dviejų pasaulių: tikra istorija apie tai, kaip liga išmokė vertinti savo gyvenimą“; Paulo Kalanithi „Įkvėpti tylą“.

Viltingi tekstai

Dar viena iš biblioterapinių temų – viltingos knygos. Jų autoriai nevengia aštrių gyvenimo kampų, bet ir dalijasi viltimi.

Ekspertės kviečia skaityti Narine Abgaryan „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“; Lauros Sintijos Černiauskaitė esė rinkinį „Džiaugsmynas“; nesenstančią Axelio Munthe’s „Knygą apie San Mikelę“; Dovilės Zavedskaitės ir Ugnės Rudinskaitės „Fidelis ir kiparisas“; Edith Eger „Pasirinkimas“; Joanne Harris „Šokoladas“; Gail Honeyman „Eleonorai Olifant viskas gerai“; Lauros Imos Messinos „Tai, ką patikime vėjui“; Elif Shafak „Keturiasdešimt meilės taisyklių“; Taros Westover „Apšviestoji“.

Atsidūrus visuomenės paribyje, pajutus, kad tavo kūnas, požiūris, psichikos sankloda yra kitokie nei visų ar, atvirkščiai, matant šalia kitokį, verta knygų lentynose paieškoti kūrinių, padedančių griauti mentalines sienas, mažinti atskirtį. Kartų skirtumus padės pažinti Fredriko Backmano „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ ir „Gyveno kartą Uvė“.

Apie kitoniškumą kaip duotybę, o ne nuosprendį pasakoja Marko Haddono „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, Andrio Kalnozols’o „Mane vadina Kalendorium“ praplečia suvokimą apie kitokio mentaliteto asmenis. Šiame sąraše – ir Kazuo Ishiguro „Neleisk man išeiti“; Miros Rothenberg „Vaikai smaragdo akimis: istorijos apie ypatingus berniukus ir mergaites“; Francesco Miralleso „Maži dalykai dideli“; Sayakos Muratos „Kombinio moteris“; Raquel J. Palacio „Stebuklas“; Roberto Maynardo Pirsigo „Dzenas ir motociklo priežiūros menas: vertybių tyrinėjimas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vargeli tu mano

Vargeli tu mano portretas
Kokia gali būt biblioterapija, kai knygos naikinamos kaip katės viduramžių Europoj ar kaip žvirbliai Mao Kinijoj? Pažiūrėkit, kas liko iš knygynų! Arba subankrutinti, arba užpegasinti, kaip buvęs Kauno Centrinis. Apie leidyklas nebekalbant. Viską apkėtus Alma Littera, aišku, klesti, bet greičiau vadovėlių nei tikrų knygų dėka. O bibliotekoms priimti dovanų išleistas seniau nei prieš 5 metus knygas uždrausta tikriausiai todėl, kad skaitytojai negalėtų palyginti, kiek klaidų pridaryta dabartinėse ir kiek jų buvo (dažniau tai nebuvo) senosiose...

Kas čia per biblioterapijos skaitymo?

Kas čia per biblioterapijos skaitymo? portretas
Gal biblioterapinio skaitymo? Na, proto galiūnai tiesiog.

vai

vai portretas
ACIU
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių