Kyjive gimusi menininkė sako, kad nuo mažens domėjosi menu, o būdama ketverių jau žinojusi, jog bus skulptore. Baigusi Taraso Ševčenkos respublikinę meno mokyklą mokslus A. Voloshko tęsė Nacionalinėje vaizduojamosios dailės ir architektūros akademijoje, skulptūros katedroje. Nuo 1996 m. parodose aktyviai dalyvaujančios menininkės darbų esama privačiose kolekcijose Ukrainoje, Lietuvoje, JAV, Italijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

Darbuose atpažįstama laiko dvasia, ryškėja filosofiniai būties trapumo, vidinės stiprybės apmąstymai.

Parodoje „Parko galerijoje“ išvystame apvaliosios skulptūros objektų, kuriuose skleidžiasi metaforų gausus menininkės žvilgsnis į pasaulį. A. Voloshko kūriniuose jaučiama klasikos įtaka, dėl kurios kamerinės skulptūros perteikia amžinumo sampratą, vertingųjų medžiagų ir kompozicijos dermę taip, kad grožio ir egzistencinių klausimų sintezė būtų aiškiai suprantama kiekvienam žiūrovui.

„Vieniša medžiotoja“. / Organizatorių nuotr.

Meno kūriniai kelia klausimų, stebina metaforine išraiška, akcentuoja metamorfozes ir gyvenimo būties temą. Kiekvienas jų – svarbi užkoduota mintis ar net politinė žinutė. Kruopštumas, dėmesys net mažiausiai detalei rodo autorės požiūrį į atliekamą darbą – jai nėra nesvarbių elementų, nėra nesvarbių vietų.

Skulptūras galima stebėti iš visų pusių, taip pažįstant kūrinį ir leidžiant jam kalbėti skirtingomis kalbomis. Kiekviena jo dalis gali atsiskleisti vienovėje su kompozicija arba kaip atskiras, unikalią informaciją nešantis vienetas.

Darbuose atpažįstama laiko dvasia, ryškėja filosofiniai būties trapumo, vidinės stiprybės apmąstymai.

„Dangaus užkariautojas“./Organizatorių nuotr. 

Dalis kūrinių kalba apie kovą, dvasios tvirtybę ir ryžtą. „Vieniša medžiotoja“ – nuoroda į nepalaužiamą ir galingą moters dvasią, vizualizuotą medžioklės deivę. Kūrinys atspindi klasikinę figūrinę skulptūrą, o stilistiškai jam artimas „Šauksmas“ iš pirmo žvilgsnio primena galingos moters įvaizdį, kuri gali būti bebaimė gynėja ir puolėja – žiūrovas laisvas interpretuoti. Nors pati autorė neįvardija kūrinio personažo lyties, sakydama, kad kiekvienas gali atrasti sau artimą reikšmę, pastebimas ne tik feministinis motyvas, bet ir mitinių būtybių siužetas. Lengva atpažinti amazonių alegoriją, o geriau įsižiūrėjus, dinamiškoje skulptūroje įspraustas žirgo ir žmogaus siluetas ima panašėti į kentauro kūno liniją.

„Evoliucijos kaina“. / Organizatorių nuotr. 

Filosofinis žvilgsnis juntamas ir kūrinyje „Evoliucijos kaina“. Simboliškai pavadintas darbas atvaizduoja žuvį, kurios kūnas – iš šovinių gilzių, surinktų Krymo karo lauke po 2014 m. aneksijos. Autorė nebyliai klausia: ar tokia ir yra evoliucijos kaina?

Jautrus ir gilus požiūris į pasaulį įgalina meną paliesti žiūrovo širdį ir mintis. Lietuvoje retai sutinkamas personifikacijos braižas – dar vienas A. Voloshko kūrybai būdingas aspektas. Parodoje gausu gyvūnų personažų, kurie įkūnija žmogiškąsias veiklas: geria kavą, kovoja samurajaus kovą ar groja džiazą. Ši stilistinė priemonė parodai suteikia žaismingumo ir egzotiško žvilgsnio į kūrybą.

„Gardus kąsnelis“. / Organizatorių nuotr. 

Ekspozicijoje jaučiama lyrinė linija, nuoroda į svajones, nesvetimas švelnumo motyvas, kalbantis apie ramią žmogaus būseną. Daugiabriaunė, įvairi parodos koncepcija atskleidžia menininkės profesionalumą, o metaforos ir nuorodos į kiekvieno iš mūsų metamorfozes – galimybes ir siekiamybes – leidžia naujai pažinti skulptūros meną.

Kas? Paroda „Metamorfozės“.

Kur? „Parko galerijoje“.

Kada? veikia iki kovo 16 d.