Šią žiemą jau ne kartą Kaune viršyta oro tarša. Aplinkosaugininkai padėties nedramatizuoja, tačiau per reidus pastebi, kad kauniečių krosnyse vis dar deginamas plastikas ir laminuotos drožlių plokštės, o bene didžiausi teršėjai – garažų savininkai.

Skundžiasi dūmais ir kvapu

Pasak Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto Artūro Kolupailos, atšalus orams padaugėjo kauniečių skundų dėl individualiuose namuose ar įmonėse deginamų aplinką teršiančių atliekų. Žmonės aplinkosaugininkams praneša apie įtartinai tamsius dūmus ar nemalonų kvapą, sklindantį iš kaminų.

Į kiekvieną skundą specialistai privalo sureaguoti, tačiau ne visada jie pasitvirtina. "Dažniausiai skundžiasi juodais dūmais ir kvapu. Tačiau tai dar nieko nereiškia, galima lengvai apsigauti. Tarkime, jeigu krosnyje trūksta oro, malkos smilksta ir iš kamino veržiasi dūmai bei jaučiamas nemalonus kvapas. Deginamo ąžuolo dūmai būna tamsesni, taip pat – anglių, kurios yra įteisintos kaip kuras, ir jas naudoti galima", – pasakojo A.Kolupaila.

Specialistai neretai patenka ir į kaimynų konfliktą. "Anądien važiavau į Prancūzų gatvę. Buvo gauti septyni skundai: trys vienam namui, kiti keturi – kaimynams. Akivaizdu, kad tai ne pažeidimai, o kaimynų nesutarimai. Tokių skundų ypač padaugėja per pilnatį: jų gauna tiek policija, tiek mes. Viena moteris nuolat skambina ir skundžiasi, kad ją nuodija Petrašiūnai", – prisiminė A.Kolupaila.

Renkasi pigias atliekas

Tikrindami katilines ir krosnis aplinkosaugininkai vadovaujasi Aplinkos oro įstatymu, kurio 20 straipsnis apibrėžia, kas privatiems ir juridiniams asmenims yra draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražieną, taip pat atliekas, nebent jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, kurie aukštoje temperatūroje išskaido pavojingas medžiagas.

"Tai yra pagrindinis įstatymas, kurio privalo laikytis visi. Kiekviena atlieka turi būti tvarkoma pagal įstatymus. Popierių, nors ir jis gali būti laikomas atlieka, galima deginti, tačiau gofruotojo kartono, iš kurio padarytos dėžės, negalima, nes jis yra suklijuotas klijais, kartais dar ir plastikine plėvele aptrauktas. Kaip ir padanga, kuri nėra pavojinga atlieka, kol jos nedegini", – pasakojo A.Kolupaila. Deginti galima tik tą kurą, kuris yra įrašytas Kuro įstatyme: malkas, durpes, granules, anglis.

Laminuotų drožlių plokščių deginti negalima, tačiau tai yra viena iš populiaresnių deginamų atliekų. "Jas ypač mėgsta deginti garažų savininkai: jų nereikia daug, šildo gerai, juolab kad beveik nieko nekainuoja. Vis dėlto žmonės nepagalvoja, kad jie teršia orą", – sakė specialistas ir prisiminė, kad maždaug prieš penkerius metus Kaune buvo populiaru deginti tepalą. Tuomet buvo skirta daug baudų, ir problema išnyko.

Tiria pelenus

Nors už atliekų degimą skiriama bauda ne tokia ir didelė, dauguma nubaustųjų antrą kartą aplinkosaugininkams jau neįkliūva. Privatiems asmenims gresia bauda nuo 28 iki 57 eurų, juridiniams – nuo 57 iki 115 eurų. "Dar priklauso nuo to, kokios atliekos yra deginamos, nes nuo kai kurių yra skaičiuojama ir žala aplinkai. Tarkime, kartu su malkomis įmetu kokį plastikinį butelį ar maišelių. Už tai gresia papildoma 100 eurų minimali bauda. Antrą kartą aptikus tokį patį pažeidimą, gali būti skiriama maksimali bauda", – aiškino A.Kolupaila.

Specialistai pažeidimus nustato nuvykę į vietą ir ištyrę pelenus. "Juose randi ir automobilių filtrų, ir laidų, ir išsilydžiusių metalų. Dažniausiai prie krosnies būna sudėtos įprastai deginamos atliekos, iš kurių galima spręsti, kas dega viduje", – pastebėjo jis.