- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune apsilankęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, jog būtina investuoti į šilumos ūkį, kad didžiųjų miestų gyventojams būtų sumažintos šildymo išlaidos.
Išskirtinis miestas
Rudenį bus galutinai tvirtinama Lietuvos šilumos ūkio programa. Energetikos ministras J.Neverovičius neslėpė, kad šis vizitas turėtų padėti racionaliau apsispręsti.
"Pirmi susitikimai paliko gerą įspūdį. Dėl to ir atvažiavome, kad iš arčiau susipažintume su Kauno šilumos ūkio specifika. Rudenį bus sprendžiami pagrindiniai klausimai dėl pagamintinos šilumos kiekio, naujų reguliavimo principų, todėl tokie pokalbiai naudingi", – dėstė ministras.
Kauno specifika: čia yra daug šilumos gamintojų. Prieš vienuolika metų buvo parduotas pagrindinis šilumos gamintojas – Kauno termofikacinė elektrinė. Nuo 1987 m. "Kauno energijos" pagamintos šilumos suvartojimas sumažėjo apie 3 kartus.
Pastaraisiais metais pati "Kauno energija", sulaukusi ES fondų lėšų, nemažai investavo ir atnaujino "Šilko", "Pergalės" katilines, artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis dėl "Inkaro" katilinės rekonstrukcijos. Dėl to pakito šilumos gamintojų pasiskirstymo žemėlapis Kaune.
"Ministrui mes akcentavome klausimus, kurie paprastai per tokius susitikimus nekeliami: t.y. šilumos tinklų būklė, šilumos gamintojų elgsena, problematika, konkurencija ir kas realiai duoda didžiausią naudą vartotojui", – atviravo "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Rūpestis dėl kogeneracijos
Per dalykinius pietus Kauno meras Andrius Kupčinskas pabrėžė ministro vizito svarbą. "Valstybei rūpi gaminti elektrą, o mums rūpi šiluma. Tikimės, kad "Lietuvos energija" galės duoti daugiau atsakymų dėl kogeneracijos, dėl "Šilko", "Pergalės", "Inkaro" ar "Petrašiūnų" katilinių. Dabar vienintelis neatsakytas klausimas yra dėl kogeneracijos", – pastebėjo meras.
Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 m. programos projekte kol kas protokoliniu nutarimu Vyriausybė patvirtino, kad Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių šilumos ir elektros gamybos pajėgumų renovacijos bei naujų pajėgumų statybos projektus įgyvendins bendrovės, kurių ne mažiau negu 51 proc. akcijų priklausys valstybei.
"Kauno energija" jau ir savo jėgomis šiemet vykdo tris biokuro katilų statybos projektus. Iki 2015 m. Petrašiūnų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti du biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 12 MW galios ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį šiems katilams.
Šiuo metu vykdomi biokuro katilų diegimo "Šilko" bei "Inkaro" katilinėse projektai. Įvykdžius juos, bendrovė galėtų dar labiau sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
"Tai lemtų, kad nepriklausomi šilumos gamintojai savo pagaminamą šilumą būtų priversti parduoti dar pigiau. Taip pat padidėtų šilumos, pagamintos iš biokuro, dalis", – aiškino R.Bakas.
Išsivaduoti iš monopolijos
Vienas pagrindinių uždavinių šilumos ūkyje – investicijų paskirstymas. "Mes esame padavę paraišką "Lietuvos energijai" dėl Petrašiūnų elektrinės tolesnio vystymo. Dabar dalyvaujame bendroje atrankoje. Laukiame, ar "Lietuvos energija" pasirinks mus kaip partnerį kogeneracijai vystyti. Tai turėtų paaiškėti dar šiemet", – aiškino "Kauno energijos" generalinis direktorius.
Tačiau per susitikimą su ministru konkretūs projektai nebuvo aptariami.
"Lietuvos energija" taip pat gavo tam tikrų nurodymų. Kai bus sudėlioti galutiniai projektų dalyviai, tų projektų formatas, įvertintos investicijos ir bus nustatyti terminai, iki kada jie turi būti įgyvendinti, tada ir pamatysime galutinį vaizdą", – ateities prognozuoti neskubėjo ministras.
"Petrašiūnų elektrinė – kol kas daugiau biokuro projektas. Ateityje tikimės, arba su "Lietuvos energija", arba su kitu patikimu partneriu ją modernizuoti. Tai labai svarbu vaduojantis iš monopolijos, tuo labiau sukuriant kuo daugiau alternatyvų", – dėstė Kauno meras A.Kupčinskas.
Perašiūnų elektrinės svarba
Ministrui "Kauno energijos" atstovai užsiminė, kad daugiausia rūpesčių kelia senų vamzdynų būklė, vartotojų atsijungimai, skolos.
"Kauno energijos" pastebėjimu, dabar galiojantys teisiniai aktai nesudaro galimybių dar labiau piginti šilumą vartotojams, o sudaro sąlygas privatiems šilumos gamintojams gauti "dujinę" kainą už biokuru gaminamą šilumą.
Tačiau nepaisant minimų problemų "Kauno energija" yra atnaujinusi bene daugiausia vamzdynų kilometrų visoje Lietuvoje. Tam buvo gauta struktūrinė parama.
"Didžiausią naudą vartotojams duoda "Kauno energijos" investiciniai projektai, kurie realiai sumažina šilumos kainą. Kiekvienas atėjęs privatus investuotojas siekia maksimalaus pelno. Jeigu situacija leidžia, jie išnaudoja galimybes. "Kauno energija" stengiasi investuoti ir duoti maksimalią naudą miestui", – tikino įmonės vadovas R.Bakas.
R.Bakas pabrėžė, kad įgyvendinus Petrašiūnų elektrinės kogeneracijos projektą, būtų galima dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Sheerano koncertas atneš nauda visai Lietuvai: nakvynės kaina viršija ir 2 tūkst. eurų?10
Kone 120 tūkst. bilietų į pasaulinio garso žvaigždės Edo Sheerano koncertus Kaune iššluoti per kelias valandas. ...
-
Dovana Kaunui: oficialiai atidengtas Aleksandro Jogailaičio paminklas (papildyta)62
„Žalgirio“ mūšio dienos proga Ramybės parke oficialiai atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio monumentas. Šį akcentą miestui padovanojo kultūros mecenatas dr. Pranas Kizn...
-
Tarp geidžiamiausių – sveikatos priežiūros specialistai2
Užimtumo tarnybos (UŽT) kelerių metų stebėsena rodo realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą medicinos srityje. Pavyzdžiui, slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ie&sca...
-
Zapyškio atnaujinimo planus sustabdė akmenų grindinys6
Ilgai laukta Vytauto gatvės rekonstrukcija Zapyškio gyventojams ir kertantiems šią atkarpą jau spėjo apkarsti. Birželį kilo nepasitenkinimas dėl klojant šaligatvius panaikintų įėjimų į parduotuvę ir į gyvenamuosius namus per ...
-
Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje dirba naujas vedėjas
Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje nuo liepos 9 d. pradėjo dirbti naujasis vedėjas Ramūnas Kemzūra. ...
-
Vaikai vasarojo stovykloje „Renkuosi sėkmę“
Liepos 5 d. Kaune pasibaigė vaikų asmeninio tobulėjimo ir saviraiškos per sportą stovyklos „Renkuosi sėkmę“ pamaina, kurioje dalyvavo 34 mokiniai: 20 iš Kauno rajono ir 14 iš Kauno miesto. ...
-
H. Čižauskas: gynyba yra visos visuomenės reikalas1
Liepos 8 d. iškilmingos ceremonijos metu naujuoju Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vadu paskirtas plk. ltn. Haroldas Čižauskas. Bataliono kariai šią žinią priėmė džiugiai, nes kariškis šiame pulke yra praėjęs įvairia...
-
Pakaunės žemdirbių vasaros sąskrydis
Liepos 5 d. į Zalensų sodybos stovyklavietę „Dubysa“ susirinko gausus būrys žemdirbių su šeimomis, kur pirmą kartą vyko Kauno rajono ūkininkų sąjungos organizuojamas vasaros sąskrydis. ...
-
Gyvenimas šimtametę apdovanojo įvairiomis patirtimis
Liepos 8 d. Rokų gyventojai Marijai Aglinskienei sukako 100 metų! Marija ir gimė Kauno rajone, Girininkų kaime, o gyvenimas ją apdovanojo įvairiomis patirtimis, iššūkiais ir džiaugsmais. ...
-
Gelažninkai jau ruošiasi kitų 2025 m. Dakarui
Liepos 10 d. Kauno rajono savivaldybėje lankėsi lenktynininkai, Dakaro bagių klasėje 9-ąją vietą iškovoję Emilija ir Arūnas Gelažninkai. Sportininkai atvyko pasidalyti įspūdžiais iš varžybų ir padėkoti merui Valerijui Makūnui u...