- Saulius Tvirbutas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai teigia parengę projektus modernizuoti ir rekonstruoti jėgainę bei gaminti pigesnę šilumą, bet juos stabdo neaiški šalies valdžios energetikos strategija.
Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai teigia parengę projektus modernizuoti ir rekonstruoti jėgainę bei gaminti pigesnę šilumą, bet juos stabdo neaiški šalies valdžios energetikos strategija.
Delsimas – prabanga
Pasak KTE valdybos pirmininko Rimando Stonio, rekonstravus didžiausią Kaune jėgainę šiluma gyventojams galėtų pigti 40 proc. Jis kritikavo šalies valdžią, kad ji niekaip neapsisprendžia, kokia bus Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. "Kad ir kas pastatys biokurio jėgainę, jos pagaminta šiluma turės kainuoti 9 ct/kWh, tačiau jau praėjo pusantrų metų, o valstybė neapsisprendžia, kokia bus parama elektrinių statytojams. Tai kauniečiams kainavo 150 mln. litų, kuriuos jie galėtų sutaupyti atpigus šilumai", – aiškino R.Stonys.
Jis teigė, kad KTE sudėtinga planuoti įmonės veiklą, kai Lietuvos valdžia negali pasakyti, kokią dalį elektros energijos ketina gaminti šalies jėgainėse ir kokią importuoti.
"Nežinoma, ar išvis nebus nuspręsta visą elektros energiją importuoti", – sakė R.Stonys.
Jaučiasi diskriminuojami
R.Stonys vylėsi, kad rengiama Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa bus skaidri ir nediskriminuos privataus kapitalo.
Vyriausybė yra numačiusi paramos prioritetus didelių biokuro jėgainių statyboms dviejuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tą vakar viešai patvirtino ir premjeras Algirdas Butkevičius, pareiškęs, kad numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija", o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. R.Stonys pastebi, kad valdžia proteguoja įmonę "Lietuvos energija".
"Matau, kad "Lietuvos energija" neturi noro bendrauti su privataus kapitalo įmonėmis. O juk Vilniuje ir Kaune, kur šilumos ūkis pagamina 40 proc. visos pagamintos šilumos energijos, didžiausi šilumos tiekėjai yra privatus kapitalas", – akcentavo R.Stonys.
"Lietuvos energijos" atstovai jau yra sakę, kad Kaune galėtų pradėti pagrindinę šilumos gamybą ir statyti naują jėgainę pritraukiant ES paramą ir investuojant apie 250 mln. litų.
R.Stonys mano, kad tai būtų neūkiškas valstybės sprendimas. "Naujoje vietoje jėgainę galima pastatyti, bet ką daryti su kelių šimtų milijonų litų turtu, kuris yra KTE? Dabartinė jos vieta ideali, iš čia eina vamzdynai, elektrinė šioje vietoje mažiausiai teršia miestą", – argumentavo R.Stonys.
Mažieji neišgelbės?
R.Stonys taip pat įsitikinęs, kad Kauno valdžios optimizmas sumažinti šilumos kainą pastačius mieste daugiau elektrinių yra nepagrįstas. "Nežiūrint to, kad aplink KTE jau matome privačių elektrinių kaminų, "Kauno energija" taip pat plėtoja biokuro jėgainių projektus, KTE vis tiek lieka stambiausias šilumos tiekėjas", – kalbėjo verslininkas. Jis stebėjosi Kauno valdžios kalbomis apie tai, kad elektrinių konkurencija sumažino šilumos kainą Kaune.
"Tai, švelniai tariant, yra blefas, kad mažos jėgainės sumažino šilumos kainą Kaune. Ji 16 proc. šiemet mažesnė tik todėl, kad iš "Gazpromo" išsiderėjome šiek tiek mažesnę dujų kainą ir sumažinome gamybos išlaidas", – tvirtino jis.
Projektai laukia stalčiuje
KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius sakė, kad įmonė yra parengusi du investicinius projektus. Pirmajame numatyta senus įrengimus pritaikyti šiaudų granulėms deginti. Tai kainuotų 340 mln. litų. Kitame projekte planuojama statyti naują biokuro jėgainės bloką,
Šiaudų granulės turi mažiau kalorijų, brangesnė jų logistika, bet tai sukurtų daug darbo vietų gaminant granules, būtų naudingai panaudojami šiaudai, kurių labai daug lieka nuėmus derlių. "Ši projektą galima būtų įgyvendinti, jei valstybė nuspręstų remti šiaudų panaudojimą kurui", – sakė E.Paulavičius.
Kitu atveju KTE statytų naują biokuro jėgainę už 500 mln. litų. Ji pritaikyta kūrenti mediena, durpėmis, biomase. Vadovo teigimu, šiuos projektus KTE galėtų įgyvendinti jau 2015 m. rudenį. "Kol neaišku, kaip bus remiamos elektrinių statybos, abu projektai guli stalčiuje", – apgailestavo E.Paulavičius.
Jis įsitikinęs, kad būtina parama kogeneracinėms elektrinėms, kai gaminama ir šiluma, ir elektra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Sheerano koncertas atneš nauda visai Lietuvai: nakvynės kaina viršija ir 2 tūkst. eurų?10
Kone 120 tūkst. bilietų į pasaulinio garso žvaigždės Edo Sheerano koncertus Kaune iššluoti per kelias valandas. ...
-
Dovana Kaunui: oficialiai atidengtas Aleksandro Jogailaičio paminklas (papildyta)63
„Žalgirio“ mūšio dienos proga Ramybės parke oficialiai atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio monumentas. Šį akcentą miestui padovanojo kultūros mecenatas dr. Pranas Kizn...
-
Tarp geidžiamiausių – sveikatos priežiūros specialistai2
Užimtumo tarnybos (UŽT) kelerių metų stebėsena rodo realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą medicinos srityje. Pavyzdžiui, slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ie&sca...
-
Zapyškio atnaujinimo planus sustabdė akmenų grindinys6
Ilgai laukta Vytauto gatvės rekonstrukcija Zapyškio gyventojams ir kertantiems šią atkarpą jau spėjo apkarsti. Birželį kilo nepasitenkinimas dėl klojant šaligatvius panaikintų įėjimų į parduotuvę ir į gyvenamuosius namus per ...
-
Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje dirba naujas vedėjas
Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje nuo liepos 9 d. pradėjo dirbti naujasis vedėjas Ramūnas Kemzūra. ...
-
Vaikai vasarojo stovykloje „Renkuosi sėkmę“
Liepos 5 d. Kaune pasibaigė vaikų asmeninio tobulėjimo ir saviraiškos per sportą stovyklos „Renkuosi sėkmę“ pamaina, kurioje dalyvavo 34 mokiniai: 20 iš Kauno rajono ir 14 iš Kauno miesto. ...
-
H. Čižauskas: gynyba yra visos visuomenės reikalas1
Liepos 8 d. iškilmingos ceremonijos metu naujuoju Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vadu paskirtas plk. ltn. Haroldas Čižauskas. Bataliono kariai šią žinią priėmė džiugiai, nes kariškis šiame pulke yra praėjęs įvairia...
-
Pakaunės žemdirbių vasaros sąskrydis
Liepos 5 d. į Zalensų sodybos stovyklavietę „Dubysa“ susirinko gausus būrys žemdirbių su šeimomis, kur pirmą kartą vyko Kauno rajono ūkininkų sąjungos organizuojamas vasaros sąskrydis. ...
-
Gyvenimas šimtametę apdovanojo įvairiomis patirtimis
Liepos 8 d. Rokų gyventojai Marijai Aglinskienei sukako 100 metų! Marija ir gimė Kauno rajone, Girininkų kaime, o gyvenimas ją apdovanojo įvairiomis patirtimis, iššūkiais ir džiaugsmais. ...
-
Gelažninkai jau ruošiasi kitų 2025 m. Dakarui
Liepos 10 d. Kauno rajono savivaldybėje lankėsi lenktynininkai, Dakaro bagių klasėje 9-ąją vietą iškovoję Emilija ir Arūnas Gelažninkai. Sportininkai atvyko pasidalyti įspūdžiais iš varžybų ir padėkoti merui Valerijui Makūnui u...