- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tarptautinių projektų vykdymas Lietuvos tyrėjams yra vienas iš reikšmingiausių faktorių, integruojantis į pasaulinį mokslą. Manau, kad tarptautiniu mastu esame stiprūs vidutiniokai, o juk mūsų „starto“ pozicijos labai skyrėsi nuo kolegų iš Vakarų ar Tolimųjų Rytų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vadovas Juozas Vidas Gražulevičius.
Pasak profesoriaus, daugelio akademinių premijų laureato, moksliniams tyrimams atlikti Lietuvoje šiandien yra pakankamai geros sąlygos – dauguma aktyvesnių mokslo grupių, pasinaudojusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, apsirūpino moksline įranga.
„Iš nemažos darbo užsienio universitetuose patirties žinau, kad aklimatizacija svečiose šalyse ir mokslo įstaigose nėra lengva bei kainuoja daug nervinių resursų“, – teigia J. V. Gražulevičius, patvirtindamas, jog ir Lietuvoje dirbantys mokslininkai, naudodamiesi naujausia mokslo įranga ir bendradarbiaudami tarptautiniu mastu, gali pasiekti išskirtinių rezultatų.
Tiesa, profesorius apgailestauja, jog mūsų šalyje tyrėjų potencialas menksta – jaunieji tyrėjai, dažniausiai siekdami geresnių finansinių sąlygų, ieško galimybių įsidarbinti Vakaruose.
Kuriami draugiški aplinkai šviesos diodai
Profesoriaus J. V. Gražulevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė laimėjo Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos 2017-2019 m. finansavimą projektui, kurio tikslas – naujų medžiagų mėlyniems organiniams šviesos diodams sintezė ir tyrimas. Tai jau ketvirtas jo vadovaujamos tyrėjų grupės laimėtas šios programos projektas. Pasak chemijos profesoriaus, finansavimo tęstinumas rodo, jog tema yra aktuali.
Tiek sovietmečiu, tiek pirmajame atkurtos nepriklausomybės dešimtmetyje sąlygos moksliniams tyrimams buvo labai menkos. Panašios į tokias, kokias mačiau prieš savaitę, lankydamasis Ivano Franko nacionaliniame universitete Ukrainoje.
„Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti efektyvius mėlynus organinius šviesos diodus, vis dar trūksta. Organiniai šviesos diodai, priešingai negu neorganiniai, gali būti lankstūs ir pakankamai didelio ploto“, – pasakoja J. V. Gražulevičius.
Tiek mėlyni, tiek kitų spalvų šviesą skleidžiantys diodai naudojami televizorių, kitų elektronikos prietaisų ekranams, ir apšvietimo prietaisams gaminti.
„Tyrėjai siekia sukurti draugiškus akiai organinius šviesos diodus. Mat intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, mažina melatonino gamybą, dėl ko gali sutrikti miegas bei padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika“, – teigia KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas.
Bendradarbiauja su Taivanu
Organinius šviesos diodus kuriantys mokslininkai iš trijų šalių yra pasiskirstę vaidmenimis: Latvijos tyrėjai daugiausia dėmesio skirs naujų medžiagų struktūrų kūrimui, junginių sintezei ir identifikavimui, KTU dirbanti mokslo grupė tyrinės naujai susintetintų medžiagų savybes, o tyrėjų grupė iš Taivano nacionalinio universiteto, naudodama susintetintas medžiagas, kurs efektyvius, stabilius ir ekologiškus šviesos diodus.
„Taivanas yra vienas iš pasaulinių lyderių tiek organinių šviesos diodų, tiek kitų organinės elektronikos prietaisų (saulės elementų, tranzistorių) kūrimo bei tobulinimo srityse. Elektronikos inžinerijos studijų programos šioje šalyje savo populiarumu nenusileidžia medicinos ar teisės studijų programoms“, – teigia J. V. Gražulevičius.
Pasak jo, kolegos iš Taivano nacionalinio universiteto palaiko glaudžius ryšius su šalies elektronikos pramonės įmonėmis. J. V. Gražulevičius tikisi, kad KTU tyrėjams tai padės užmegzti naujų verslo kontaktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo įkalinimo iš Kubos pabėgęs vyras gavo prieglobstį Lietuvoje, tačiau jo vaikai – ne
Kubietis Carlosas Oscaras Cruzas Gámezas – muzikantas, perkusininkas, trijų vaikų tėvas – jau kurį laiką kuria gyvenimą Lietuvoje. Šiuo metu jis turi leidimą gyventi ir dirbti čia, tačiau jo vaikams prieglobstis mūsų &scaro...
-
Tiltą nuklojo tūkstančiai vabzdžių: ar tai normalu?
Socialiniuose tinkluose išplito išties amą gniaužiantys vaizdai iš Druskininkų – užfiksuotas Nemuną kertantis tiltas, kurį nugulė tūkstančiai vabzdžių. Vaizdo įrašo autorė dalijosi, kad eiti tokiu tiltu nebuvo mal...
-
R. Vaikšnoras paskirtas kariuomenės vadu: šias pareigas pradės eiti liepos pabaigoje
Prezidentas Gitanas Nausėda brigados generolą Raimundą Vaikšnorą antradienį paskyrė Lietuvos kariuomenės vadu. ...
-
Lietuvoje daugėja užklausų dėl keturių dienų darbo savaitės: ne visi sektoriai yra pajėgūs?1
Lietuvoje daugėja trumpiau dirbančių – nebe penkias dienas, kaip įprasta, o keturias. Valstybinė darbo inspekcija vis dažniau sulaukia darbdavių užklausų, kaip reikėtų organizuoti keturių dienų darbo savaitę. Tokių įmonių vadovai viliasi...
-
Lietuvos kariai už 22,5 tūkst. eurų įsigis naujų drabužių komplektų2
Gynybos resursų agentūra sudarė 22,5 tūkst. eurų vertės sutartį dėl naujų drabužių komplektų įsigijimo. ...
-
Apie artimiausių dienų orus: kai miestas tampa viena didele sauna, belieka tik prisitaikyti1
„Kai miestas tampa viena didele sauna, belieka tik prisitaikyti“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pasidalijusi ir artimiausių dienų orų prognoze. ...
-
Papiktino „Pasiruošk pride“ reklama: nesuprantu, su kuo mane tapatina11
Parduotuvės „Douglas“ klientas Darius perka tiek šios parduotuvės interneto svetainėje, tiek gyvai. Klaipėdietį pribloškė netikėtai iš pardavėjų gautas reklaminis laiškas „Pasiruošk PRIDE“, pa...
-
Meteorologas atskleidė, kas lėmė Lietuvą siaubusio pavojingo viesulo susiformavimą4
Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė ne tik audra, bet ir daug baimės sukėlęs viesulas. Šeštadienį Šiaulių gyventojai užfiksavo neeilinį gamtos reiškinį. „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje&l...
-
Studentų pagalba emigrantų vaikams1
Į Lietuvą atvykę užsieniečių vaikai neretai susiduria su problemomis mokykloje – kalbos barjeru, mažesniu pasitenkinimu mokslu ir gyvenimu. 2022 m. Lietuvoje gyveno apie 188 tūkst. užsienio gyventojų, daugiausia – iš Ukrainos. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti penki migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti penki neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...