Nuotoliniu būdu surengtame posėdyje dėmesys skirtas ne tik šiems verslams, bet ir Kauno miesto savivaldybės 2021–2023 metų strateginiam veiklos planui, 2021 metų biudžeto projektui bei Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo taikymui ir įmokos tarifui.

„Šiais metais įmonių situacija prastesnė. Kai kuriuose verslo sektoriuose žymiai sumažėjo apyvartos, todėl situacija pakankamai sudėtinga. Jau dabar reikia sprendimo dėl mokesčių lengvatų suteikimo labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Tikimės, kad karantinas amžinai nesitęs, ir verslo įmonės vėl galės sėkmingai dirbti ir mokėti mokesčius“, – pirmininkaudamas posėdžiui ir pristatydamas dviejų verslo įmones vienijančių organizacijų siūlymus, kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.

Anot jo, šalyje pernai lapkritį įvedus karantino režimą, buvo uždrausta ar apribota tam tikrų verslo sektorių ūkinė veikla, todėl verslo įmonės, dar nespėjusios atsigauti po pirmojo karantino, vėl buvo priverstos stabdyti veiklą. Kai kurie nuo pandemijos nukentėję verslo sektoriai skaičiuoja vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimą 70–80 proc. Ir įvyko ne dėl krizinio rinkos „susitraukimo“, bet dėl to, kad Vyriausybės nutarimais draudžiama vykdyti veiklas, tokias kaip verslo parodų, koncertų ir kiti masinių renginių organizavimas. Kol kas visiškai neaišku, kiek dar tokie draudimai truks ir kiek laiko įmonės turės išgyventi, negaudamos jokių pajamų iš minėtų veiklų.

Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dėl keleivių judėjimo apribojimo antrojo karantino metu žymių pajamų netenka keleivių vežimo įmonės. Apribota apgyvendinimo ir kitų paslaugų teikimo veikla, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Šiais metais įmonių situacija prastesnė. Kai kuriuose verslo sektoriuose žymiai sumažėjo apyvartos, todėl situacija pakankamai sudėtinga.

Siekiant suteikti pagalbą labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija siūlo „2021 metais 50 proc. mažinti metinius nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius visiems verslo subjektams, kurių veiklos pajamos ir kiti finansiniai rodikliai, 2020 m. lapkričio 7 d. šalyje įvedus karantino režimą, žymiai sumažėjo, ir jie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naujai sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos, sąrašą“.

Pasak asociacijos vykdomosios direktorės Editos Gudišauskienės, įmonės į naująjį sąrašą buvo įtrauktos, atsižvelgiant į rudens karantino metu nustatytus veiklos vykdymo ribojimus pagal sąrašą, patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų. Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarant minimą sąrašą, buvo atsižvelgta ir į kitus įmonės veiklos rodiklius. Į sąrašą nėra įtrauktos įmonės (PVM mokėtojos), kurių apyvarta 2020 m. spalio – lapkričio mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais, nesumažėjo. Taip pat, jei įmonė yra įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, vertinama ir tai, ar įmonė nėra bankrutuojanti, likviduojama ir panašiai.

Verslo tarybos posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus vedėja Evelina Revuckaitė pristatė svarbiausias Kauno miesto savivaldybės 2021–2023 metų strateginio veiklos plano priemones ir įgyvendinamus projektus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė supažindino su Kauno miesto savivaldybės 2021 metų biudžeto projektu, kuriame planuojama 343 453,8 tūkst. eurų pajamų ir 390 394 tūkst. eurų asignavimų. Savivaldybės 2021 metų biudžete prognozuojamas pajamas sudaro einamaisiais metais planuojamos surinkti pajamos, valstybės biudžeto dotacijos ir Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos Šiemet, kaip ELTA jau skelbė, Kauno savivaldybė planuoja sporto bei laisvalaikio objektų statyboms toliau finansuoti skolintis 14 419,9 tūkst. eurų ir panaudoti asignavimų dalyje įvertintą praėjusių metų biudžeto lėšų likutį – 32 520,3 tūkst. eurų.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio pagrindu turi būti nustatomi įmokos už savivaldybės infrastruktūros plėtrą tarifai. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis bus skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir įrengimui finansuoti. Apie tai Verslo tarybos nariams papasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.