Seniai kalbama, kad išjungus atominę elektrinę Lietuvai teks kęsti energijos badą, kol bus pastatyta nauja. Tačiau būsimasis energetikos ministras abejoja, ar šalyje iškils naujas reaktorius.

Abejoja dėl "Leo" ir kaimynų

"Pagal tuos planus, kurie man pateikti, negaliu užtikrintai sakyti, kad atominė bus pastatyta", – vakar Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje "Ekstremali Lietuvos energetikos būklė" kalbėjo ūkio ministro visuomeninis konsultantas ir būsimasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Anot jo, būtini skubūs pakeitimai, kitaip tikimybė, kad projektas bus užbaigtas, nedidelė. Būsimasis energetikos ministras nuogąstauja, kad keturioms šalims, neturinčioms patirties branduolinės energetikos projektuose, bus labai sunku susitarti.

"Jei su Latvija negalime susitarti net dėl jungties į Švediją, tai kaip susitarsime dėl gerokai sudėtingesnio projekto?" – retoriškai klausė būsimasis Vyriausybės narys.

Pasitikėjimo jam nekelia ir nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT". Esą iki šiol nežinia, kas ir už kokias lėšas statys naują elektrinę. Be to, iki šiol nežinia, kokią strategiją vykdys "Leo LT", nes bendrovės atstovai viešai yra pasakę, kad atstovaus privačių akcininkų interesams ir sieks pelno.

Yra tik galimybių studijos

A.Sekmokas taip pat pažėrė kritikos buvusiai valdžiai ir pritarė Seimo pirmininko pavaduotojui Česlovui Vytautui Stankevičiui, kad dėl būsimos energetinės duobės, atsirasiančios uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), iš dalies kalta pati Lietuva. Mat daugelis energetinei nepriklausomybei užtikrinti skirtų projektų vėluoja, o ES pinigai, skirti IAE uždaryti, švaistomi be reikalo.

"Dabartinė padėtis energetikoje yra nepatenkinama. Nematome realiai įgyvendinamų projektų. Milžiniškos lėšos skiriamos galimybių studijoms, o paskui niekas nevyksta. Mus yra ištikusi ne energetinė, o sveiko proto ir atsakomybės krizė", – piktinosi A.Sekmokas.

Jis taip pat priminė, kad daugiau kaip dvejus metus vėluojama statyti atominių atliekų saugyklą.

"Naujo kombinuoto ciklo generatoriaus Elektrėnuose konkurse pasiūlymai atplėšti tik penktadienį. Dėl šio vėluojančio naujo 400 MW galingumo Lietuvos elektrinės Elektrėnuose bloko statybos šalis iki 2012 m. pabaigos ar 2013-ųjų privalės verstis turėdama elektros galios trūkumą. Sustabdę IAE galime tik užtikrinti, kad veiktų dabartiniai generatoriai, ir pirkti energijos iš Rusijos", – atviravo pranešėjas.

Jis taip pat priekaištavo, kad Lietuvoje atstovaujama monopolijų, o ne gyventojų interesams. "Matome tas problemas, kai žmonės bando prisijungti prie alternatyvių šilumos, dujų ar elektros tiekėjų. To padaryti beveik neįmanoma, įmonės specialiai stato užtvaras. Energetikos įmonės gauna šimtamilijonines pajamas, o dalyje Lietuvos kaimų nėra net elektros, ir niekam tai nerūpi", – monopolijas kritikavo A.Sekmokas.

Viltis miršta paskutinė

Nors Vyriausybės derybininkas su ES Aleksandras Abišala pasidavė ir pareiškė, kad Lietuva neturi galimybių pratęsti IAE veiklą, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas viliasi, kad dar pavyks įtikinti Europos Komisiją (EK) pakeisti nuomonę.

Vakar vykusioje konferencijoje buvo priimta rezoliucija, kurioje prašoma Prezidento, Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos nedelsiant kreiptis į EK ir kitas ES nares dėl Lietuvos stojimo sutarties sąlygų pakeitimo, nustatant kitą IAE uždarymo terminą ir ES priemones, užtikrinančias Lietuvos energetinį saugumą.

Taip pat nuspręsta rengti medžiagą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, kad būtų pratęstas IAE uždarymo terminas, ir šiuo klausimu kreiptis į ES nares.

Kamuoja netikrumo jausmas

"Pasaulis žengė į ekonominę krizę, daug dalykų susipainiojo ir tapo neaiškūs. Nebeliko galimybės importuoti emulsiją, kuri turėjo būti pagrindinis kuras uždarius IAE. Nenutiesta nė viena elektros jungtis – nei į Švediją, nei į Lenkiją. Be to, netekus didžiausio energijos gamybos šaltinio padidės priklausomybė nuo rusiškų dujų, o neseniai Rusija visai Europai parodė, kokia ji patikima partnerė", – sakė Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas Arvydas Galinis.

Anot jo, energijos poreikis, taip pat kaina didės. Sudėjus visas Lietuvos elektrines, dirbančias visu galingumu, energijos šaliai neužteks. Lietuva praras daug ekonominių svertų, o tai turės ir socialinių padarinių. Brangs energija, taip pat daugelis kitų prekių. Kartu šildymas ir elektra.

Teršti leis

Lietuvoje energija gali pabrangti net triskart. Jau dabar elektrikai ir šilumininkai bando kelti kainas. Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad šių metų pabaigoje, kai prarasime galimybę gaminti energiją ir visu 100 proc. prisirišime prie Rusijos, kainos bus sunkiai prognozuojamos.

Akademikas Zenonas Rokus Rudzikas priekaištavo, kad ES pati prieštarauja iškeldama tikslą 20 proc. sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį ir liepdama naudoti gamtą teršiančias kuro rūšis.

"Galime pasvajoti, kad ateityje energija bus gaminama termobranduoliniuose reaktoriuose, kuriuose 100 mln. laipsnių temperatūroje degs plazma. Žemėje sukursime gabalėlį žvaigždės. Bet iki to pasaulis terš gamtą naudodamas naftą ir anglis. Arba naudos švaresnę branduolinę energiją. Tai galime daryti ir mes, bet dėl juridinių kliūčių mums ši galimybė atimama. Dabar jau kalbama, kad Briuselis duos mums didesnes taršos kvotas. Tai bent už tai ačiū", – kalbėjo Z.R.Rudzikas.

Gyventojai – už

Dauguma šalies gyventojų mano, kad Lietuvai reiktų išlikti atominės energetikos šalimi, ir pritaria naujos atominės jėgainės statyboms.

Šių metų sausį nacionalinio investuotojo energetikos bendrovės "Leo LT" užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai (61 proc.) gyventojų mano, kad Lietuvoje tikslingiau statyti atominę elektrinę.

Maždaug dešimtadalis (12 proc.) apklaustųjų teigia, kad Lietuvai elektrą vertėtų pirkti užsienyje, o beveik trečdalis (27 proc.) šiuo klausimu teigė neturintys nuomonės.

Tyrimo duomenimis, 61 proc. apklaustųjų svarbiausiu "Leo LT" įkūrimo tikslu įvardija naujosios atominės elektrinės projektą, 48 proc. – Lietuvos elektros tinklų sujungimą su Vakarų Europos tinklais, 47 proc. – sklandaus elektros perdavimo ir skirstymo užtikrinimą.