Kalbėtis su miestiečiais, įbaugintais naujų šildymo sezono kainų, apie būsimąsias išlaidas – ne pats maloniausias užsiėmimas. "Kauno energijos" atstovai į tokius periodiškai rengiamus susitikimus eina lyg į mūšį.

Gyventojai puolė į paniką

Ketvirtadienio vakarą surengtame viename iš kas mėnesį vykstančių bendrovės "Kauno energija" vadovų ir vartotojų susitikimų planuota diskutuoti apie problemas, iškylančias šildymo sezono pradžioje. Tačiau didžiąją renginio dalį kalbėta apie centralizuotos šilumos kainų augimą ir būdus sumažinti sąskaitas už šildymą.

Didžiausios šilumos tiekėjos atstovai buvo įsprausti į kampą – bendrijų pirmininkai ir kiti susirūpinę gyventojai pažėrė monopolininkui nepatogių klausimų. Gyventojai būgštavo, ar pajėgs sumokėti sąskaitas už šildymą, kurios nuo gruodžio gali išaugti 70 proc. Miesto šilumos monopolininkas bendrijų vadovams dalijo patarimus, kaip suvartoti mažiau šilumos.

P.Lukšio gatvės gyventoja Jūratė Dubinskienė, kaip ir kiti susitikimo dalyviai, nerimauja dėl ką tik prasidėjusio šildymo sezono.

"Mūsų namas nerenovuotas, maža dalis gyventojų yra pasikeitę langus ir duris. Akivaizdu, kad už šildymą turėsime mokėti daug. Vargu ar didžioji dalis gyventojų tam pasirengusi", – būgštavo J.Dubinskienė.

Jai pritarė 61-osios bendrijos Varpo gatvėje pirmininkas Edvardas Vilimas – kauniečio nuomone, vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys kaimynai, be abejonės, puls į paniką išvydę 70 proc. didesnes sąskaitas už šildymą.

Tikisi mažiausio šuolio

Susitikimo dalyviai siūlė "Kauno energijai" ieškoti sprendimo, kaip sumažinti šilumos kainą, juolab kad naftos kainos pastaruoju metu ritasi žemyn.

"Visi energetiniai ištekliai dabar pinga, neturite pagrindo tvirtinti 70 proc. didesnių šilumos kainų. Gyventojai neišsimokės", – sakė vienas  susirinkimo dalyvių.
Į klausimą, ką darytų, jei pusė miesto nesumokėtų už šildymą, susirinkimo vedėjas, "Kauno energijos" Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas atsakė, kad tokiu atveju įmonė bankrutuotų.

"Jei gyventojų skola peržengs 500 litų ribą, kreipsimės į antstolius, su kuriais reikalų turėti yra labai brangu. Niekam nebūtų naudinga, jeigu įmonė bankrutuotų", – gąsdino B.Stulpinas.

Šiuo metu už šilumą Kaune mokama 14,67 ct/kWh. Nuo gruodžio kaina gali didėti iki 24 ct/kWh.

"Derėsimės su Kauno termofikacinės elektrinės vadovais, gal pavyks kainą vartotojams sumažinti iki 21 ct/kWh", – vylėsi Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Gelbsti išmintingi sprendimai

Renovuotą, tinkamai apšiltintą būstą su sandariais langais ir durimis apšiltinti kainuoja kone trečdaliu pigiau. Pavyzdiniu, ypač ekonomišku Kaune laikomas Radvilėnų g. 5-asis namas, kur kiekvieno buto šilumos suvartojimas yra reguliuojamas ir apskaitomas individualiai. Gyventojų teigimu, kampinių butų gyventojai moka nežymiai, bet šiek tiek brangiau už likusiuosius.

"Atsisakius laiptinės šildymo, "Kauno energijos" sąskaitos sumažėjo trečdaliu. Įsidėjome geras duris, pakeitėme laiptinės langus – bendrosiose patalpose tikrai nešalta ir nedrėgna", – tikino E.Vilimas. Varpo gatvėje esančio namo, kuriame buvo atsisakyta 38 sekcijų radiatorių, pavyzdžiu yra pasekę ir daugiau bendrijų.
Gyventojų klausimai energetikams

Ką daryti, jeigu nešyla gyvatukas?

Gyvatukai nešyla, kai užkalkėja,  tada juos galima praplauti specialiu skysčiu. Gyvatukai mažiau kalkėja, kai palaikoma žemesnė temperatūra. Tinkamai prižiūrint gyvatukas tarnauja apie 50 metų. Ypač prasti gyvatukai yra Šilainių mikrorajone esančiuose blokiniuose namuose.

Ką daryti, jeigu noriu atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos?

Pirmiausia reikia gauti 50 proc. namo gyventojų sutikimą. Kai kuriais atvejais individualiai šildytis gali būti pigiau, tačiau, brangstant dujoms ir įvertinus sistemos įrengimo sąnaudas, toks sprendimas nebūtų naudingas.

Kodėl viršutiniai aukštai gauna daugiau šilumos, o pirmuosiuose gyvenantieji šąla?

Reikia kreiptis į namo bendrijos pirmininką. Tai yra ženklas, kad netinkamai prižiūrima ir reguliuojama šildymo sistema.

Mūsų namo šilumos punktas griūva. Kas turėtų jį suremontuoti?

Didžioji dalis Kauno miesto šilumos punktų yra gyventojų nuosavybė, vadinasi, jų remontu turėtų rūpintis gyventojai. Šilumos punkto renovacija kainuoja apie 50 tūkst. litų.

Kodėl vieną mėnesį už šilumos palaikymą reikia mokėti daugiau, o kitą – mažiau?
Todėl, kad mokestis už šilumos palaikymą skaičiuojamas atsižvelgiant į karšto vandens suvartojimą. Kuo mažiau gyventojų deklaruoja karšto vandens skaitiklių parodymus, tuo daugiau moka likusieji.

Kodėl mano pažįstamas iš gretimo namo už gyvatuką moka 15 litų, o aš, gyvendamas analogiškame bute, moku dvigubai brangiau?

Mokestis už gyvatuką priklauso nuo šilumos suvartojimo. Gal jūsų namo pirmininkas palaiko aukštesnę gyvatuko temperatūrą? Be to, mokestis už gyvatuką labai padidėja, kai yra išbalansuota šildymo sistema. Ji paprastai išbalansuojama nuo gyvatuko įsirengus šildomas grindis. Tokie veiksmai – vagystė iš kaimynų.

Ar sutaupytume atsisakę laiptinės šildymo?

Sutaupytumėte, bet nepatariame to daryti. Laiptinė bus drėgna, vėsi, nukris temperatūra butuose.

Ar negalima būtų sąskaitų už šildymą mokėjimą išskaidyti dalimis  visiems metams?

Tokį pasiūlymą gyventojams pateikė "Vilniaus energija", bet mes kol kas tokios paslaugos neteikiame.

Kas būtų, jeigu nupjaučiau bute radiatorius? Ar tada nereikėtų mokėti už šildymą?
Bute esantys vamzdžiai yra bendra visų gyventojų nuosavybė. Nupjovę radiatorius pažeistumėte statybines normas, gautumėte baudą ir dar visą sąskaitą už šildymą.

Šilumos kainos Lietuvoje, ct už kWh

Kaunas 23–24 (negalutinė)
Vilnius 22,56 (negalutinė)
Klaipėda 20,57
Šiauliai 25,75
Panevėžys 22,30
Marijampolė 28,33