- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
-
Buriuotojui B. Rožinskui – atminimo knechtas Klaipėdoje
Penktadienį Buriuotojų krantinėje iškilmingai atidengtas atminimo knechtas garbiam lietuvių buriuotojui Broniui Rožinskui, kuris giliu sovietmečių tapo pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Atlanto vandenyną. Anot įamžinimo iniciatorių, šis žmogus yra nepelnytai pamirštas.
„Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Su nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną į Los Angeles, Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“, – taip rašė Atlanto užkariautojas po garsios savo kelionės.
B.Rožinskas gimė 1912 metais, Šeduvoje. Jis pirmasis lietuvių buriuotojas, jachtos "Hermes-2" kapitonas, su trijų narių įgula perplaukęs Atlanto vandenyną. Vykdant paskutinę valią, jo pelenai išbarstyti Ramiajame vandenyne, kad pradėtų kelionę atgal į Lietuvą.
„Šis žmogus yra nepelnytai pamirštas, jis gūdžiais 1962–1963 metais susiorganizavo ir jachta išplaukė į žygį, jis pirmasis lietuvis perklaukęs Atlanto vandenyną ir šį žygį skyrė lietuvių tautai“, – pabrėžė B.Rožinsko atminimo įamžinimo iniciatorius, buriuotojas Arūnas Burkšas.
Bronius nuo mažens domėjosi buriavimu. 1934 metais persikėlė į Klaipėdą. Buriavo Kuršių mariose. 1938 metais įstojo į buriavimo mokyklą Smiltynėje. 1939 metais, vokiečiams okupavus Klaipėdą, jis išsikėlė į Kauną, o 1941-aisiais – į Vilnių. Pokaryje dirbo Trakų jachtklubo skyriaus vedėju instruktoriumi, turėjo nuosavą jachtą „Hermes“. Savo kelionėms su ja turėjo apsiriboti Sovietų Sąjungos vidaus vandenimis, net į Baltijos jūrą B.Rožinskui nebuvo leidžiama išplaukti.
1959 m. emigravo į Lenkiją ir apsigyveno Ščecino mieste, kur pradėjo ruoštis ilgesnei kelionei per vandenyną.
Kelionės pabaigoje jachtos „Hermes-2“ savininkas ir kapitonas B.Rožinskas raštiškai pareiškė, kad šį žygį atliko lietuvių tautos garbei.
„Atstumas per Atlantą yra apie 4 tūkst. jūrmylių. Šiandien mes savo sportiniais laivais šį atstumą galime įveikti per 10 parų, B.Rožinsko kelionė buvo sudėtinga ir sunki, Atlantą jis įveikė per gerus porą mėnesių. Šitas įvykis yra likęs Lietuvos buriuotojų istorijos paraštėje, todėl norime atstatyti teisingumą. Ir naujas knectas Dangės krantinėje skirtas jam“, – pabrėžė A.Burkšas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liko ir be pinigų, ir be butų: pirkėjai pakliuvo į aferą?11
Liūdnai pasibaigusi svajonė turėti apartamentus prie jūros. Pinigus už butus Palangoje sumokėjo, bet liko ir be pinigų, ir be namų. Žmonės įtaria įkliuvę į sukčių pinkles. Paaiškėjo, kad statybos vyko be leidimų, ir negana to – n...
-
Mieste nori žiedinių sankryžų
Atlikus Šiaurės prospekto eismo srautų auditą, paaiškėjo, kad galima būtų dar tobulinti šios miesto arterijos pralaidumą – čia siūloma įrengti papildomų juostų ir žiedinę sankryžą. ...
-
Pernai pralaimėjo, šiemet – pergalė
Klaipėdos miesto krepšinio mėgėjų „Mano būsto“ taurės varžybų dalyviai 2025-uosius pradėjo revanšais. ...
-
Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena: laukia visa puokštė šventinių renginių
Sausio 15-ąją minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines. Šiai iškiliai ir svarbiai datai skiriama visa puokštė šventinių oficialių ir pramoginių renginių. ...
-
Dėl gatvėvardžių sutarimo vis nėra
Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimai vėl linksniuoti miesto valdžios institucijose. Mėnesio gale miesto taryba svarstys šį klausimą, o iki tol tai daro tarybos komitetų nariai. ...
-
Startuoja „Metų klaipėdietė“1
Po didžiausių metų švenčių sugrįžta tradicinis dienraščio „Klaipėda“ konkursas „Metų klaipėdietė“. Kaip ir kasmet, klaipėdiečiai siūlys ir rinks labiausiai uostamiesčiui bei jo bendruomenei nusipelnius...
-
Absurdas gimnazijoje: vienuoliktokų skaičiaus riba sukėlė sumaištį6
Išskirtinė ir absurdiška situacija dėl 21 vienuoliktoko ribos susidarė Šilutės rajono Vainuto gimnazijoje. Vietos valdžiai leidus formuoti trylikos gimnazistų klasę, Vyriausybės atstovai tokio sprendimo teisėtumu suabejojo, prasid...
-
Stintų šventė jau ne už kalnų: pramogautojų laukia daugiau atrakcijų
Iki garsiosios šventės „Palangos stinta“ liko mažiau nei mėnuo, todėl kurorte intensyviai vyksta pasiruošimo darbai. „Baigiame dėlioti paskutinius šventinės programos akcentus: viešojo maitinimo įstaigos der...
-
Šauktinių tarnyboje – naujovės
Po keliolikos metų pertraukos šauktiniai tarnybą galės rinktis atlikti kariniuose laivuose, pirmadienį skelbia Karinės jūrų pajėgos. ...
-
Sausio 13-osios minėjimas Klaipėdoje: neužmirškime savo didvyrių
Sekmadienį, sausio 12-ąją, klaipėdiečiai tradiciškai ir jautriai paminėjo Laisvės gynėjų dieną – susirinkusieji prie Sąjūdžio būstinės ir Klaipėdos savivaldybės tylos minute pagerbė 14 žuvusiųjų už laisvą Lietuvą, taip pat ...