Skulptūra Vytautui Kernagiui atminti

2009 m. Nidoje atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra, dainuojamos poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje, Vytautui Kernagiui atminti.

„Žvaigždžių alėja“

Populiariosios muzikos Žvaigždžių šlovės takas atidarytas 1997 m., siekiant įamžinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą!“, jo laureatus bei festivalio sumanytoją ir organizatorių Arūną Valinską, pirmąjį festivalį surengusį 1994 m. Žvaigždžių šlovės taką atidarė festivalio simboliu tapęs maestro Vytauto Kernagio sukurtas personažas „Benas“. Šiuo metu take yra 11 rankų įspaudų – Arūno Valinsko, Veronikos Povilionienės, Česlovo Gabalio, Rositos Čivilytės, Vytauto Kernagio, Stasio Povilaičio, Ovidijaus Vyšniausko, Gyčio Paškevičiaus, Andriaus Mamontovo, grupės „Studija“. Paskutinysis įspaudas paliktas 2004 metais Marijaus Mikutavičiaus.

Žvejo etnografinė sodyba

Pagrindinis Žvejo etnografinės sodybos pastatas Nidoje – gyvenamasis namas, statytas 1900 m. Tačiau aštunto dešimtmečio pradžioje ledo lytys jį sugriovė. Tuomet jame gyvenusi šeima buvo iškelta kitur, o namą atstačius čia įrengta etnografinė XIX–XX a. pr. žvejo sodyba, kuri priklauso Neringos istorijos muziejui. Senasis pastatas buvo nepilnų dviejų galų gyvenamasis namas. Vėliau prie jo pristatytas dar vienas – lygiai toks pats. Taip muziejus įsigijo naujų patalpų nenusižengdamas senoms tradicijoms, mat vaikams sukūrus savą šeimą, dažnai žvejams namą tekdavo plėsti pristatant naujas patalpas.

Remiantis etnografinėmis analogijomis buvo atkurta šio gyvenamojo namo vakarinė dalis, šulinys, aplinka. Senoje dalyje įkurta ekspozicija supažindina lankytoją su nerijos žvejų buitimi. Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą. Čia galima pamatyti jų baldus, indus bei kitus ūkyje naudotus daiktus.

Etnografinės kapinės ir krikštai

Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai. Krikštas – viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje.

Krikštas Mažosios Lietuvos lietuvininkų visada statomas mirusiojo kojugalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną keldamasisi turėtų už ko nusitverti“. Kapinės yra atviros lankymui. Jose palaidotas miesto garbės piliečiai – architektas Algimantas Zaviša, miesto meras Stasys Mikelis. Pietinėje Preilos dalyje, kopos papėdėje, glaudžiasi senosios XIX–XX a. kapinaitės. Po mediniais apsamanojusiais šiam kraštui būdingais antkapiais guli paskutinieji Preilos kuršiai.