Tarifų skirtumai akivaizdūs

Rusijos uostai išskėstomis rankomis lauktų Baltarusijos naftos produktų iš „Belneftechim“, „Beloruskoj neftiannoj kompanii“ ir kitų bendrovių.

Jau net dalijamasi, kiek baltarusiškų naftos produktų ir koks – Ust Lugos, Vysocko ar Sankt Peterburgo uostų terminalas galėtų priimti. Tik šiuose Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose yra specializuoti naftos produktų terminalai.

Tikinama, kad kai kurie Rusijos terminalai su Baltarusijos naftos produktų gamintojais jau derasi dėl transportavimo sutarties sąlygų.

Pačioje Rusijoje abejojama, ar pavyks susiderėti dėl konkurencingų sąlygų. Naftos produktų krovos įkainiai Klaipėdos uoste baltarusiams yra daugiau nei dvigubai mažesni nei rusams Ust Lugos uoste. Nurodyta, kad Klaipėdoje už šviesiųjų naftos produktų tonos pakrovimą mokama 5,7 euro, o Ust Lugos uoste tai kainuoja 1 150 rublių arba 12,96 euro.

Įvertinus dar ir gerokai didesnį atstumą iki Rusijos uostų, išeitų, kad iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą gabenti naftos produktus yra daugiau nei tris kartus pigiau nei per Rusijos uostus.

Jei nurodytų Lukašenka

Nepaisant to, Rusijoje jau vertinama, kiek kuris terminalas galėtų priimti baltarusiškų naftos produktų.

Dėl kritusių naftos ir jos produktų kainų Rusijos uostų naftos produktų terminalai šiuo metu nėra itin stipriai užkrauti.

Sankt Peterburgo naftos terminalas priimtų apie 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų, Vysocke esantis „Lukoil“ terminalas gali priimti apie 4 mln. tonų. Baltarusijos naftos terminalų atstovai jau lankėsi Vysocke, domėjosi krovos sąlygomis ir kainomis. Buvo teigiama, kad jiems gabenti produktus per Vysocką nenaudinga, todėl toks gabenimas būtų tik tuo atveju, jei nurodytų Aliaksandras Lukašenka.

Ust Lugos uoste yra net trys naftos produktų krovos terminalai. Vien „Ust Luga oil“ galinti priimti apie 4 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų. Ši kompanija neva galinti baltarusiams pasiūlyti ir pačias palankiausias krovos sąlygas, jei visa Baltarusijos naftos produktų krova pereitų jai.

Šiandien niekas tiksliai nežino, kokį kiekį naftos produktų Baltarusija norėtų eksportuoti per Rusiją. Neoficialiais duomenimis, Baltarusija per metus eksportuojanti 10,5 mln. tonų naftos produktų. Iš jų 6 mln. tonų gabenama per rytinės Baltijos šalių uostus. Tačiau Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas oficialiai teigė, kad Baltarusija į Rusiją iš Baltijos uostų norėtų permesti 4 mln. tonų naftos produktų.

Didžiausias terminalas pasaulyje

Tuo metu, kai Rusijoje dalijamasi baltarusiška nafta, nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad per Rusijos uostus galėtų eiti ir baltarusiškos trąšos.

Rusijos uostuose stokojama pajėgumo pačios Rusijos trąšoms eksportuoti. Iki šiol dalis rusiškų trąšų dar vis keliauja per rytinės Baltijos uostus.

Paprastas pavyzdys – didžiausias regiono Rusijos Ust Lugos uostas krovė vos 3,3 mln. tonų rusiškų trąšų. Sankt Peterburge trąšų krova siekė 4,4 mln. tonų. Rusijos trąšų eksportas siekė apie 16 mln. tonų. Pati Rusija nesugeba per savo uostus eksportuoti visų trąšų.

Jei Baltarusija, kad ir ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, galėtų perkelti naftos produktus, tai kaip ji perkels trąšas? Juo labiau kad Klaipėdos „Birių krovinių terminale“ ji turi 30 proc. akcijų?

„Birių krovinių terminalas“, kaip ne kartą teigė vienas iš jo savininkų Igoris Udovickis, šiuo metu yra stambiausias trąšų krovos terminalas pasaulyje. Jis taip išsiplėtė, kad vienu metu prie jo gali būti kraunami keli „Panamax“ ir „Post Panamax“ laivai į skirtingus pasaulio regionus ir su keliomis rūšimis skirtingų trąšų.

Aistros gali nurimti

Pačioje Rusijoje dar nėra tikrumo, kad jau šį kartą baltarusiški kroviniai iš rytinės Baltijos šalių persikels į jų uostus. Tokių ketinimų jau buvo ne kartą, bet Baltarusijos krovinių srautai per Rusijos uostus taip ir nepajudėjo. Rusijoje manoma, kad ir šį kartą porinkiminės „aistros gali nurimti“.  Rusijos analitikai taip pat įžvelgia, kad Baltarusijai ne tik ekonomiškai, bet ir dėl kai kurių asmeninių paskatų būtų nenaudinga eksportuoti krovinius per Rusijos uostus.

Prisiminti atvejai, kurie tarp Rusijos ir Baltarusijos buvo sukėlę vadinamuosius naftos karus. Rusija parduodavo Baltarusijai dalį naftos mažesnėmis kainomis, kad ji pagamintų šviesiuosius naftos produktus ir pateiktų bendros rinkos vartotojams.  Buvo pastebėta, kad iš pigių naftos produktų pagaminti šviesieji naftos produktai eksportuojami pridengiant juos kitų naftos produktų pavadinimais. Rusija įvertino, kad taip elgdamasi Baltarusija arba atskiri jos valdininkai darėsi sau nemažas nelegalias pajamas. Jei naftos produktai būtų gabenami per Rusijos uostus, toks „verslas iš šalies“ neva būtų neįmanomas.