- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Uosto direkcija buvo valstybės įmonė, jai buvo uždėta pareiga mokėti nemažai kompensacijų, kurios tapo nelogiškos ją akcionavus.
Darė žalą žvejams
Iškilo klausimų, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija toliau turėtų tęsti per daugelį metų suformuotą praktiką, kai ji įvairiems subjektams moka.
Viena iš tokių sričių buvo kompensacijų mokėjimas žvejams už nuostolius, kurie patiriami netekus žvejybos galimybių.
Uosto direkcija buvo įpareigota iš uosto įplaukos kanalo, valant jį, išsiurbtą smėlį pilti į jūros priekrantę. Taip turėjo būti papildomi paplūdimiai.
Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams. Išpylus smėlį būdavo užpilami žuvų maitinimosi rajonai, žuvys kuriam laikui pasitraukdavo. Kol vykdavo smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejai negalėdavo naudotis jiems valstybės skirtais žvejybos barais, turėdavo nuimti pastatytus tinklus.
Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams.
Nesekė europiečių pavyzdžiu
Pradžioje, kai buvo pradėtas vykdyti smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejams kompensacijų niekas nemokėjo. Vėliau nuolat keldami klausimą Žemės ūkio ministerijoje, Vyriausybėje, žvejai išsikovojo, kad tokios kompensacijos būtų mokamos.
Valdžia priėmė lengviausią sprendimą, kad kompensacijas turi mokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes į paplūdimius pilamas iš jos akvatorijos iškastas smėlis.
Toks sprendimas nebuvo teisingas. Uosto direkcija iškastą smėlį galėjo į paplūdimius ir nepilti. Ji galėjo išpilti jį į atvirą jūrą, kur nėra žvejybos plotų. Dar geriau būtų buvę, jei iš uosto būtų jį pumpavę kur nors į sausumą ir naudoję jį statyboms. Taip daro nemažai Europos uostų.
Klaipėdos uosto grunto tvarkymo nuostata buvo ir išlieka tokia – švarų išsiurbtą smėlį, daugiausia iš uosto vartų ir išorės akvatorijos, pilti į priekrantę paplūdimiams papildyti. O gilinant uostą iškastą gruntą, įskaitant ir moreninį molį, išplukdyti į sąvartos rajonus atviroje jūroje už 20–30 km nuo Klaipėdos uosto vartų.
Buvo ir dar viena grunto tvarkymo technologija – ypač stipriai užterštą gruntą iš laivų remonto dokų į jūrą nevežti, o tvarkyti Klaipėdoje ir supilti į specialius maišus.
Keis kompensavimo tvarką
Už tą smėlį, kuris būdavo pilamas į priekrantę, Uosto direkcija per dešimtmečius žvejams sumokėjo tūkstantines kompensacijas. Teigiama, kad dalis žvejų džiaugėsi tokia tvarka, nes pinigai buvo garantuoti. Vis labiau nykstant žuvims, pavyzdžiui, menkėms, kai žvejybos laimikiai nuolat mažėjo, kompensacijos už užpilamus plotus daliai žvejų tapo tarsi išsigelbėjimu.
Šiais metais po Uosto direkcijos akcionavimo iškilo klausimas, kodėl Uosto direkcija, tapusi pelno siekiančia bendrove, ir toliau turi kompensuoti žvejams.
Šis klausimas gegužės pradžioje svarstytas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime. Kol kas nenuspręsta, kas toliau mokės kompensacijas žvejams už smėliu užpilamus žvejybos plotus. Tam, kad tokia kompensavimo tvarka iš Uosto direkcijos būtų perduota kažkam kitam, būtina keisti Žuvininkystės įstatymo vieną iš straipsnių.
Kad Uosto direkcijai uždėta kompensavimo žvejams prievolė būtų nuimta, labiausiai yra suinteresuota Susisiekimo ministerija. Ji jau pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymą, kaip reikėtų keisti Žuvininkystės įstatymą, kad prievolė mokėti kompensacijas žvejams būtų nuimta nuo Uosto direkcijos. Kol šis klausimas bus teisiškai sprendžiamas, pasiektas susitarimas, kad Uosto direkcija dar mokės kompensacijas žvejams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliant tilto į Neringą idėją, ministerija tikina – tai neįmanoma
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prie&scaro...
-
Akcija vėl sulaukė dėmesio: už rūpinimąsi miško švara – skanus atlygis
Prie Olando Kepurės automobilių stovėjimo aikštelės esančio kiosko inicijuota ir ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva tebetraukia atvykstančiųjų dėmesį. ...
-
Mero laimikis – gražuolis šlakis
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas po septynių valandų vaikštinėjimo Minijos upės pakrantėmis sužvejojo 68 cm ilgio šlakį. Žuvis po fotosesijos buvo sėkmingai paleista atgal į vandenį. ...
-
Gatvės ruože – didesnis leistinas greitis
Klaipėdiečiai, pastebėję naujus leistino maksimalaus greičio ženklus Liepų gatvėje, kraipo galvas – gal ir trikojo matuoklio daugiau neišvys įprastoje vietoje? ...
-
„Palangos stinta“ viršijo lūkesčius: reikia tęsinio
Vasaris – ne vasara, bet Palangą antrąjį šio mėnesio savaitgalį aplankė daugiau svečių nei karščiausią liepos dieną. Dar neatsipūtę po šių metų „Palangos stintos“ palangiškiai jau kalba apie kitų me...
-
Pagrindinis naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonės
Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas skaitytojų itin vertinamą atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. Prie jos daugiau nei dvejus metus darbavosi ...
-
Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis
Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teig...
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovas
Veiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...