- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uoste dažnos teismų bylos, kur pagrindiniai ieškovai yra įvairūs rangovai, o atsakovu dažniausiai būna Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Spūstelėdavo valstybinį užsakovą
Praktika įsigaliojo dar nuo tų laikų, kai Klaipėdos uoste statybų monopolininke ne vienerius metus buvo bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“.
Ji nuo 2014 m. yra bankrutavusi, 2017 m. išregistruota iš Lietuvos juridinių asmenų registro. Jos istorijoje yra užfiksuota apie 80 teismo bylų. Dalyje jų ji bylinėjosi su Uosto direkcija dėl rangos darbų. Netgi buvo atvejų, kai ši bendrovė prieš Uosto direkciją ir laimėjo.
Buvo susidaręs įspūdis, kad klestėjimo laikotarpiu apie 2000–2010 m. „Klaipėdos hidrotechnika“ teismus naudodavo kaip argumentą spustelėti valstybinį užsakovą, kai šis pasidarydavo pernelyg reiklus. Ši bendrovė tam tikrą laikotarpį samdė itin gerus Lietuvos ekonominių bylų advokatus, kurie stipriai kaudavosi teismuose.
Pati „Klaipėdos hidrotechnika“ ėmė byrėti po to, kai Uosto direkcijai pradėjo vadovauti dabar Seimo nariu esantis Eugenijus Gentvilas. Su jo atėjimu į uostą „spaudimas užsakovui teismais“ pasidarė nebeaktualus.
Po E. Gentvilo išėjimo iš Uosto direkcijos „Klaipėdos hidrotechnikos“ inspiruotų bylų prieš Uosto direkciją dar kurį laiką buvo. Šiuo metu šis etapas yra praeitas.
Buvo susidaręs įspūdis, kad klestėjimo laikotarpiu apie 2000–2010 m. „Klaipėdos hidrotechnika“ teismus naudodavo kaip argumentą spustelėti valstybinį užsakovą, kai šis pasidarydavo pernelyg reiklus.
Darbai Malkų įlankoje
Kai „Klaipėdos hidrotechnika“ subyrėjo, vietoje jos uosto rangos darbus ėmėsi vykdyti bent kelios Latvijos kompanijos, iškilo ir naujos Lietuvos bendrovės. Teismų procesai dėl rangos bylų nesibaigė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ir dabar bendrovės teismų bylas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Uosto direkciją.
Viena iš naujų uosto rangovų tapo Gargždų „Hidrostatyba“. Šiuo metu vykdoma jos bankroto procedūra. Kaip ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ atveju, jos istorijoje taip pat jau sukaupta apie 80 teismo bylų, kurių dalis susiję ir su Uosto direkcija.
Šiuo metu „Hidrostatyba“, o tiksliau jos administratorius bankroto byloje bendrovė „Baklis“, turi nebaigtą bylą su Uosto direkcija. Ji prašo iš Uosto direkcijos ir bendrovės BMGS, su kuria kartu dirbo, priteisti per 1,8 mln. eurų. Tokia suma neva susidariusi dėl papildomų rangos darbų prie 139 ir 140 krantinių statybos Malkų įlankoje.
Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. „Hidrostatybos“ naudai iš Uosto direkcijos priteisė per 257 tūkst. eurų. Šis sprendimas buvo apskųstas. Šių metų sausio 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas buvo teisingas. Byloje dar nepadėtas galutinis taškas. Ji gali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismams.
Nepriteisė delspinigių
Kitas rangovas, kuris dažniau bylinėjosi su Uosto direkcija, yra Latvijos BMGS bendrovė. Ji netiesiogiai figūravo ir jau minėtame „Hidrostatybos“ ieškinyje prieš Uosto direkciją.
BMGS bendrovė tiesiogiai bylinėjosi su Uosto direkcija.
Nuo 2018 m. BMGS bendrovė kartu su „Hidrostatyba“ pagal jungtinės veiklos sutartį uoste įrengė naują dokų inkaravimo sistemą, gilino dokų duobes, rekonstravo krantines ir geležinkelį. Vykdant darbus pagrindiniu partneriu buvusi „Hidrostatyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais, jai buvo iškelta restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto byla.
Pagrindinę jungtinės veiklos partnerio funkciją prisiėmė BMGS bendrovė.
Kai darbai buvo baigti, Uosto direkcija sulaikė 5 proc. dalies (per 1 mln. eurų) mokėjimą. Tai yra įprasta praktika užtikrinant, kad pinigai būtų panaudoti galimiems defektams šalinti.
Pasibaigus sulaikymo terminui, Uosto direkcija pervedė tuos pinigus į depozitinę sąskaitą, nes partneriai nesutarę, kam ir kokiomis dalimis pinigai priklauso. Vėliau teismai nustatė, kokia dalis priklauso BMGS bendrovei ir į kokią pretenduoja „Hidrostatybos“ bankroto administratorius.
BMGS bendrovė iškėlė pretenziją, kad jai iš Uosto direkcijos priklausytų delspinigiai nuo laiku nepervestos sulaikytos sumos. Jos argumentas toks, kad Uosto direkcija nenustatė termino, kada bus galima paimti pinigus iš depozitinės sąskaitos. Teismai pasisakė, jog sprendimas pervesti pinigus į depozitinę sąskaitą buvęs teisingas, ir atleido direkciją nuo delspinigių.
BMGS bendrovė „nuėjo“ iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad prisiteistų delspinigius, bet to padaryti nepavyko. Šiemet sausio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jos prašymą dėl delspinigių. Tai reiškia, kad šioje byloje buvo padėtas galutinis taškas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliant tilto į Neringą idėją, ministerija tikina – tai neįmanoma
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prie&scaro...
-
Akcija vėl sulaukė dėmesio: už rūpinimąsi miško švara – skanus atlygis
Prie Olando Kepurės automobilių stovėjimo aikštelės esančio kiosko inicijuota ir ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva tebetraukia atvykstančiųjų dėmesį. ...
-
Mero laimikis – gražuolis šlakis
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas po septynių valandų vaikštinėjimo Minijos upės pakrantėmis sužvejojo 68 cm ilgio šlakį. Žuvis po fotosesijos buvo sėkmingai paleista atgal į vandenį. ...
-
Gatvės ruože – didesnis leistinas greitis
Klaipėdiečiai, pastebėję naujus leistino maksimalaus greičio ženklus Liepų gatvėje, kraipo galvas – gal ir trikojo matuoklio daugiau neišvys įprastoje vietoje? ...
-
„Palangos stinta“ viršijo lūkesčius: reikia tęsinio
Vasaris – ne vasara, bet Palangą antrąjį šio mėnesio savaitgalį aplankė daugiau svečių nei karščiausią liepos dieną. Dar neatsipūtę po šių metų „Palangos stintos“ palangiškiai jau kalba apie kitų me...
-
Pagrindinis naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonės
Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas skaitytojų itin vertinamą atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. Prie jos daugiau nei dvejus metus darbavosi ...
-
Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis
Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teig...
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovas
Veiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...