Apie žalą – po 5 metų

Kai 2013 m. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį Henrikui Daktarui ir jo suburtos grupuotės nariams, kai kurių nukentėjusiųjų turtinės žalos klausimas nebuvo išspręstas.

Nuosprendyje pasisakyta, kad dėl šių ieškinių turėtų būti bylinėjamasi civilinio proceso tvarka.

Byla dar ilgą laiką keliavo per aukštesnės instancijos teismus ir tik maždaug prieš pusmetį, kai buvo paskelbtas neskundžiamas sprendimas, civilinių ieškinių klausimo reikalo sprendimo ėmėsi Klaipėdos apygardos teismas.

Vakar aiškintasi, kaip pasielgti su artimųjų ieškiniais, pareikštais dėl žalos, atsiradusios nužudžius S.Čiapą ir jo vairuotoją V.Varną.

2011–2012 m. vykusio proceso metu, kai buvo teisiami gaujos nariai, garbaus amžiaus S.Čiapo motina į Klaipėdą neatvažiavo.

Praėjusių metų pabaigoje ji mirė.

Teismas susisiekė su notaru, tvarkiusiu paveldėjimą, sužinota, kad turtą ir prievoles paveldėjo moters anūkas, tačiau jis į teismo raštus neatsakė. Tad Marijos Čiapienės civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas.

Nužudyto verslininko našlė teisme ieškinio atsisakė.

S.Čiapo vairuotojo našlės Almos Varnienės naudai buvo priteista beveik 45 tūkst. eurų neturtinės žalos. Moteris spaudai yra prasitarusi, kad antstoliams nepavyksta įvykdyti teismo sprendimo.

Kas sumokėjo už antkapį?

A.Varnienė norėtų, kad jai būtų atlyginta ir turtinė žala. Todėl moteris atvyko į Klaipėdą ir dalyvavo teismo posėdyje. Ji norėtų, kad iš kaltais pripažintų asmenų jai būtų priteista nemenka suma eurų.

Atsakovais byloje įvardijami Rolandas Zaveckas, Rimvydas Žilinskas, Vidmantas Gudzinskas, Egidijus Abarius, mat jie pripažinti kaltais dėl S.Čiapo ir V.Varno nužudymo.

H.Daktaras Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu dėl šio epizodo išteisintas.

Abu nužudytieji palaidoti bendrame, prabangiai sutvarkytame kape šalia Kauno esančiose Karmėlavos kapinėse.

Prieš penkerius metus liudydama teisme verslininko sutuoktinė Jolanta Čiapienė minėjo, kad kapavietė sutvarkyta ir paminklas pastatytas jos pinigais.

Tačiau A.Varnienė savo ieškinyje taip pat nurodė vyro laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas.

Prieš penkerius metus neturtinę žalą įvertinusi 4 mln. litų teisme moteris svarstė: "Nežinau, kaip pinigais įvertinti žmogaus gyvybę."

Tada A.Varnienė buvo paskaičiavusi, kiek pajamų šeima neteko dėl vyro žūties, kiek kainavo laidotuvės ir paminklas.

Turtinė šeimai padaryta žala 2013 m. įvertinta 450 tūkst. litų.

Įrodymai neišliko

A.Varnienė turėjo pateikti įrodymus, patyrusi išlaidų, kurių atlyginimo reikalauja, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą pakankamai nuostolius įrodančių dokumentų nebuvo gauta. Būtent todėl turtinės žalos klausimo sprendimas buvo paliktas nenagrinėtas.

Dabar, praėjus penkeriems metams po Klaipėdos apygardos paskelbto nuosprendžio, nagrinėjant civilinio ieškinio klausimą, A.Varnienė pateikė du dokumentus.

Vienas jų byloja apie paminklo abiem nužudytiems vyrams vertę. Ekspertizė buvo atlikta neseniai, iš anų laikų jokių kvitų bei sąskaitų neišliko.

Kitas dokumentas – Kauno miesto archyvo išrašas iš "Agoros" dokumentų. Jis įrodo, kad V.Varnas tikrai oficialiai dirbo ir gaudavo algą.

Moteris tikino, kad jai nereikia milijonų, ji tik norėtų, kad vyro žudikai, net ir išėję į laisvę, turėtų didelę finansinę prievolę, kuri neleistų pamiršti piktadarybės.

Neturtinės žalos atlyginimas moters sąskaitą pamažu pasiekia, tačiau per mėnesį ji pasakojo gaunanti vos porą dešimčių eurų.

Našlė užsiminė, kad atsisakytų kitų pretenzijų, bet norėtų, kad jai būtų atlyginta už negautas pajamas bei vaikų mokslinimą. Moteris sunkiai dirbo užsienyje, kad išleistų vaikus į mokslą.

Po nusikaltimo neturėjome vilties, kad kaltieji bus teisiami.

"Apie laidojimo išlaidas viską žinojo Marija Čiapienė, nes būtent jos pinigais viskas buvo apmokėta. Tik vėliau ji savo įmonės akcijas perdavė nužudyto sūnaus našlei. Kai Darbo inspekcija kreipėsi į J.Čiapienę dokumentų, kurie patvirtintų, kad mano vyras žuvo darbe, jie buvo išvaryti. Dabar surasti bet kokius dokumentus labai sunku. Po nusikaltimo neturėjome vilties, kad kaltieji bus teisiami, o kai tai įvyko, buvo jau per vėlu", – vakar teisme kalbėjo A.Varnienė.

Kai žuvo vyras, ji turėjo nepilnametį sūnų ir studentę dukrą. Sutuoktinis uždirbdavo iki 2 tūkst. litų per mėnesį, o jo netekus šeimos gyvenimas visiškai pasikeitė.

Teisme liejosi ašaros

Dar 2011 m., nagrinėjant Daktarų gaujos kaltės klausimą, apie vyro netektį pasakojusi verslininko vairuotojo V.Varno našlė Klaipėdos apygardos teisme neslėpė, kad jos kasdienybė apsivertė aukštyn kojomis.

Nuo vyro žūties buvo praėję 15 metų, bet A.Varnienė jaudinosi ir nesutramdė ašarų.

"Viskas iš naujo atgyja: tie vaizdai ir skausmas. Mano vyras tiesiog dirbo savo darbą ir žuvo dirbdamas. Kai mano darbdaviai sužinodavo, kad vyras nušautas, aš turėdavau išnykti. Po to viena auginau vaikus. Iš valstybės neprašiau jokių pašalpų ar kompensacijų. Mes vis dar vargstame, o jie ir dabar nevargsta", – liejo nuoskaudą A.Varnienė.

Moteris prisiminė, kad prieš lemtinguosius įvykius sutuoktinis buvo susirūpinęs ir minėjo, kad darbdavys S.Čiapas ragino išeiti iš darbo, nes gali blogai baigtis.

Tačiau V.Varnas nenorėjo palikti verslininko sunkiu metu.

Daugiau detalių apie S.Čiapą slėgusią įtampą moteris iš sutuoktinio neišgirdo.

Tyrėjai nustatė, kad į S.Čiapą buvo paleisti 55 šūviai, pataikė 44 kulkos. Jis žuvo iškart. Tą pačią dieną vairuotojas V.Varnas mirė operuojamas Kauno klinikose.

Ant užpakalinės mašinos sėdynės buvusi S.Čiapo sutuoktinė J.Čiapienė buvo lengvai sužalota, jai kulka tik nubrozdino veidą.

Ketino žudyti Maskvoje

Nors tiksliai taip ir nebuvo įvardyta, už ką S.Čiapas sulaukė gaujos narių mirties nuosprendžio, esama nuomonės, esą verslininkas buvo nužudytas už tai, kad nutraukė verslo ryšius su H.Daktaru.