- Kalbino Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos koncertų salės festivalis pasiruošęs su visais pasidalyti šiuolaikinės muzikos garsų energija. Ją „Permainų muzika” skleis nuo rugsėjo 17-osios iki lapkričio 6-osios.
Dauguma iš aštuonių šiemečio festivalio projektų bus atlikti tik jame, kitur to neišgirsi. Šeštąsyk vyksiančio renginio programą sudariusi jo vadovė kompozitorė Loreta Narvilaitė džiaugėsi neblėstančiu šalies atlikėjų aktyvumu ir ryžtingai nusiteikusi galiausiai pasiekti, kad per „Permainų muzikos“ koncertus salėje neliktų tuščių vietų.
Arčiau šiuolaikinės muzikos
– Esate šio naujosios muzikos festivalio iniciatorė ir vadovė – įdomu, ar turėjo reikšmės jį sugalvojant ir įgyvendinant, kad pati rašote muziką?
– „Permainų muzika“ vyksta nuo 2005-ųjų rudens. Atsiradus mūsų naujai įstaigai teko kurti jos kūrybinės veiklos programas. Šiuolaikinė muzika man, kaip kompozitorei, artimiausia tema, todėl pasiūliau rengti jai skirtą festivalį. Juolab, kad tokius ar panašius festivalius pristato koncertinės institucijos visame pasaulyje, tuo parodydamos savo modernų mąstymą ir teigiamą požiūrį į dabarties meną.
– Kaip per savo gyvavimo metus keitėsi „Permainų muzika“?
– Kasmet sudarinėdama festivalio programą ieškau ne tik aktualiausių, įspūdingiausių dabarties projektų, bet ir fundamentalių tikrųjų vertybių atskaitos taškų šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Todėl festivalyje skamba ne tik šių dienų muzika, bet ir laiko patikrinti XX a. kūriniai, iki šiol tebeturintys įtakos muzikos istorijos vyksmui, t.y. permainoms. Todėl anksčiau „Permainų muzikoje“ buvo atliekami O.Messiaeno, K.Stockhauseno, J.Cage‘o, A.Piärto, S.Reicho, K.Saariacho ir kitų žymiausių pasaulio kompozitorių kūriniai. Vyko videoklubai, kuriuose svečiavosi Lietuvos kompozitorių elitas – B.Kutavičius, O.Balakauskas, M.Urbaitis, O.Narbutaitė, R.Šerkšnytė ir kiti.
Taip vyko ir tebevyksta mūsų miesto publikos edukacija – siekiame ją priartinti prie šiuolaikinės muzikos, teigdami, kad joje tikrai yra gražių, vertingų, kilnių ir prasmingų dalykų. Ir artimesnė pažintis su kuriančiomis asmenybėmis, manau, padeda geriau suprasti jų meną.
Svarbiausias – kokybės kriterijus
– Kuo esate patenkinta ir kas kelia rūpesčių rengiant šį naujosios muzikos pristatymą?
– Džiaugiuosi lietuvių atlikėjų aktyvumu. Jie ruošia ir siūlo festivaliui įdomias programas, groja tiek mūsų autorius, tiek užsienio šiuolaikinės muzikos klasiką. Džiugu, kad entuziastingai ir kūrybingai reiškiasi jaunoji karta. Iš viso to ateityje kažkas tikrai vertingo turėtų atsirasti.
Daugiausia rūpesčių kelia tuščios kėdės salėje, kurios, manau, galėtų būti užpildytos, jei pasikeistų mūsų visuomenės požiūris į dabarties kūrybą. Kaip rašė Suzana Langer, „apsišvietusi visuomenė paprastai viešomis arba privačiomis priemonėmis palaiko savo menininkus, nes jų veikla laikoma visos bendrijos dvasiniu triumfu, pretenzijų į didingumą išraiška.” Matyt, dar nesame tiek apsišvietę, kad nepalaikome vieni kitų, mažai domimės vieni kitų kūryba. Keisti šią padėtį yra vienas iš mūsų festivalio tikslų.
– Kokias perspektyvas, jūsų nuomone, turi pati naujoji muzika? Kaip apibūdintumėte jos situaciją Lietuvoje ir pasaulyje?
– Nauja muzika – labai plati sąvoka. Turime apibrėžti, apie kurią jos dalį ir kokiu aspektu kalbame. Net 95 procentai pasaulio žmonių kasdien klausosi ne akademinės muzikos... Tarp likusių 5 procentų pati neskaitlingiausia auditorija – šiuolaikinių kompozitorių kūrinių klausytojai. Šiuolaikinė akademinė muzika, sudaranti mūsų festivalio programos pagrindą, apskritai yra mažiausiai gerbėjų turinti muzika pasaulyje. Tačiau ši kūryba yra intelektualinis prestižas, tad, manau, visuomet bus žmonių, kurie ją kurs. Nes kūryba menininkui – tai būdas bendrauti su pasauliu, išreikšti save. Bus ir tų, kurie jos klausys. Nes kultūringa, išsilavinusi visuomenė domisi visa naująja muzika – tiek lengvesnio žanro, tiek ir rimtąja. Svarbiausias yra jos vertės ir kokybės kriterijus. Todėl bus reikalingi ir tie, kurie visa tai organizuos. Tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje.
„Garsai tęsis kol mirsi. Jie tęsis ir po tavo mirties. Tad dėl muzikos ateities nėra ko baimintis“, – kalbėjo kompozitorius Johnas Cage‘as. Jo fortepijoninio kūrinio pavadinimas inspiravo mūsų festivalio pavadinimą, o autoriaus mintys iki šiol ne tik plečia muzikos suvokimo lauką, bet ir provokuoja, skatina mąstyti.
Kiekvienas savaip įdomus
– Ką naujo ir įdomaus žada šiemetis „Permainų muzikos“ festivalis? Kokie projektai pačią labiausiai intriguoja ir rekomenduotumėte publikai jų jokiu būdu nepraleisti?
– Aštuoni šiemečio festivalio projektai yra labai skirtingi, kiekvienas savaip įdomus. Dauguma bus atlikti tik mūsų festivalyje, t.y. kitur to neišgirsi. „Permainų muzika”, siekdama būti svarbia mūsų atviro ir modernaus miesto kultūros dalimi, turėtų klausytojus pakrauti pozityvia dabarties garsų energija. Tai vyks jau pirmajame koncerte rugsėjo 17-ąją. Jis taip ir pavadintas – „Degalai. Garsų energija”. Dirigentas Mindaugas Piečaitis jame diriguos ne tik Klaipėdos kameriniam orkestrui, bet ir įspūdingų miesto vaizdų dinamika užburiančiai videoprojekcijai.
Visai kita energetika skleisis mūsų Kamerinio orkestro koncerte spalio 8-ąją, kai publiką apgaubsianti palaiminga ramybė leis išgyventi amžinybės prisilietimą, įsiklausyti į „Būsenos muziką“.
Šiomis dienomis vyks ir prieškoncertiniai susitikimai, kuriuose dalyvaus premjerinių kūrinių autoriai O.Balakauskas, R.Merkelys, Z.Bružaitė, V.Bartulis. Paklausyti savo kūrinio pirmojo atlikimo iš Švedijos atvyks Miklós Maros, taip pat sulauksime vieno žymiausių latvių kompozitorių Peterio Vasko.
Simboliška, kad rugsėjo 22-ąją, M.K.Čiurlionio gimimo dieną vykstančiame koncerte jo kūrybą gros ir komentuos kompozitoriaus provaikaitis Rokas Zubovas. Du jaunųjų Lietuvos menininkų projektai – „Nemirtingumas“ rugsėjo 30-ąją ir monospektaklis – opera „Izadora“ spalio 6-ąją skiriami lietuviškai muzikai puoselėti. Argi tai nėra prasminga?
Violončelininko Mindaugo Bačkaus ir akordeonisto Raimondo Sviackevičiaus programa „Garsų šešėliai“ rugsėjo 24-ąją stebins neįtikėtinais akustinių instrumentų ir elektronikos dialogais.
Videoklubų tradiciją spalio 19-ąją pratęs „Kino ir muzikos dialogai”, kuriuose apie tai kalbės kino režisierius Audrius Stonys, remdamasis savo ir kolegų filmais.
Festivalio koncerte post scriptum „Sintetinė pelkė“ lapkričio 6-ąją gėrėsimės virtuozišku Mike‘o Svobodos trombono valdymu, meistriškais Sauliaus Astrausko perkusijos pasažais ir Arnoldo Gurinavičiaus kontraboso lankstumu.
...Kalbėdami apie modernų kūrinį vis dažniau sakome „įdomu”, bet nebesakome „gražu“... Atrodo, kad apie grožį, idealus dalis žmonių nebegalvoja. Gal jų ir nebeturi. Tačiau „Permainų muzika“ teigia, kad šiandienos mene esama ir grožio, ir prasmės. Apsilankykite festivalio renginiuose ir tuo įsitikinsite.
– Ką šiuo metu rašote pati? Gal greitai sulauksime premjeros?
– Dabar rašau didelės apimties multimedijinį kūrinį „Miestas: judėjimo energija“. Premjera dar nenusimato, pirma reikia jį sukurti.
– Ar „Permainų muzika“ kada nors pradžiugins mus kitų klaipėdiečių kompozitorių premjeromis?
– Šiemet festivalyje planuotą klaipėdiečių koncertą teko nukelti į lapkričio 19-ąją. Nes kompozitoriai nespėjo anksčiau sukurti naujus kūrinius, o atlikėjai juos išmokti.
FESTIVALIO "PERMAINŲ MUZIKA - 2010" PROGRAMA
Rugsėjo 17 d. – lapkričio 6 d.
Klaipėdos koncertų salėje
(Šaulių g. 36)
Rugsėjo 17 d. 18 val. – „Degalai. Garsų energija”: Klaipėdos kamerinis orkestras, M.Bačkus (violončelė), D.Kirilauskas (fortepijonas), dirigentas M.Piečaitis. 17 val. 2 a. fojė – prieškoncertinis susitikimas su kompozitoriais M.Maros, O.Balakausku, R.Merkeliu ir atlikėjais.
Rugsėjo 22 d. 18 val. – „Čiurlionis. Transcendentinė meditacija“: R.Zubovas (fortepijonas).
Rugsėjo 24 d.18 val. – „Garsų šešėliai“: M.Bačkus (violončelė), R.Sviackevičius (akordeonas).
Rugsėjo 30 d. 18 val. – „Nemirtingumas”: K.Žaldokaitė (sopranas), B.Asevičiūtė (fortepijonas), A.Doveikaitė (smuikas), A.Kazlauskas (saksofonas), A.Dombrovskis, A.Bukauskas (videoprojekcija)
Spalio 6 d. 18 val. – monospektaklis – opera „Izadora“: kompozitorius J.Sakalauskas, režisierius A.Jankevičius, libreto autorius D.Gintalas, choreografė A.Šeiko, scenografė D.Samajauskaitė, Izadora – A.Sabulytė (mecosopranas).
Spalio 8 d., 18 val. – „Būsenos muzika”: Klaipėdos kamerinis orkestras, M.Bačkus (violončelė), Dž.Bidva (smuikas), Klaipėdos choras „Aukuras”, dirigentas R.Šervenikas. 17 val. 2 a. fojė – prieškoncertinis susitikimas su kompozitoriais P.Vasku, V.Bartuliu, Z.Bružaite ir atlikėjais.
Spalio 19 d. 18 val. – „Kino ir muzikos dialogai”: videoklubas su kino režisieriumi A.Stoniu 1-ojo a. fojė.
Lapkričio 6 d. 18 val. – „Sintetinė pelkė“: M.Svoboda (trombonas, Vokietija), S.Astrauskas (mušamieji), A.Gurinavičius (kontrabosas).
Bilietai į festivalio koncertus – nuo 15 iki 30 Lt, taikomos įvairios nuolaidos. Bilietus platina „Bilietai.lt“, juos galima įsigyti ir Klaipėdos koncertų salės kasoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...