Mirė Nigerijos rašytojas C.Achebe, laikomas „Afrikos literatūros tėvu“

Pagarbą pelnęs Nigerijos romanistas Chinua Achebe (Činua Ačebė), vadinamas šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu, mirė būdamas 82 metų, penktadienį pranešė jo leidėjas.

Kaip nurodo vietos žiniasklaida, rašytojas mirė ligoninėje Bostone, Masačusetse.

Ch.Achebe pasaulyje labiausiai žinomas dėl 1958 metais išleisto romano „Griūtis“ (Things Fall Apart), vaizduojančio susidūrimą tarp britų kolonijinės valdžios ir tradicinės ibų kultūros jo gimtajame pietryčių Nigerijos regione.

Taip pat paminėtini jo romanai „Ne be įtampos“ (No Longer at Ease, 1960) ir „Dievo strėlė“ (The Arrow of God, 1964), kuriuose irgi atskleidžiamas pražūtingas baltųjų valdžios poveikis jo gentainiams.

Pietų Afrikos Respublikos rašytoja Nadine Gordimer (Nadin Gordimer), Nobelio literatūros premijos laureatė, 2007 metais pavadino Ch.Achebe „šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu“, kai jam buvo paskirta Tarptautinė Bookerio (Bukerio) literatūros premija. N.Gordimer tuomet buvo šią premiją paskyrusio žiuri narė.

Pastaraisiais metais Ch.Achebe gyveno ir dirbo profesoriumi Jungtinėse Valstijose, o paskutinė jo darbovietė buvo Rod Ailende įsikūręs Browno (Brauno) universitetas.

1990 metais rašytojas buvo sužalotas per automobilio avariją, po kurios jis buvo prikaustytas prie vežimėlio.

Nors jo kūryba buvo giriama visame pasaulyje, Ch.Achebe taip ir nepelnė Nobelio literatūros premijos, kitaip nei jo tėvynainis Wole Soyinka (Volė Sojinka), tapęs pirmuoju Afrikoje šio apdovanojimo laureatu 1986 metais.

Ch.Achebe gimė 1930 metais ir tapo penktuoju iš šešių vaikų ibų šeimoje, gyvenusioje Ogidžio mieste pietryčių Nigerijoje, kur šios etninės grupės žmonės sudaro gyventojų daugumą. Jo vaikystės metais šalį valdė Britanijos kolonijinis režimas ir aktyviai veikė krikščionių misionieriai.

Savo tėvus rašytojas vadino ankstyvaisiais atsivertėliais į krikščionybę: jo tėvas tapo anglikonų tikybos mokytoju ir keliavo po regioną su Ch.Achebe motina, pamokslaudamas bei mokydamas.

Duodamas interviu literatūros žurnalui „The Paris Review“, rašytojas pasakojo, kaip keitėsi jo požiūris į literatūrą ir kaip jis pamažu pradėjo suvokti, jog knygose afrikiečiai vaizduojami laikiniais.

„Yra puiki patarlė: kol liūtai turės savus istorikus, medžioklės istorija visada šlovins medžiotoją, - sakė jis. - Tai suvokiau tik gerokai vėliau. Kai tai supratau, turėjau tapti rašytoju.“

Nigerija, daugiausiai gyventojų (apie 160 mln.) turinti Afrikos šalis, iškovojo nepriklausomybę 1960 metais, tačiau dėl etninio susiskaldymo ir korupcijos šalį dažnai krėsdavo perversmai bei konfliktai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“
    Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“

    Vilniuje šeštadienį prasidės didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. ...

  • Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai
    Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai

    Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbių svečių. ...

    3
  • Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai
    Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai

    Trečiadienį vykusiame kasmetiniame renginyje išdalinti „Atliekų kultūros“ apdovanojimai. Devyniems tvarumo puoselėtojams buvo įteiktos statulėlės. ...

  • Maldos namus pavertė kūrybos oaze
    Maldos namus pavertė kūrybos oaze

    Evangelikų liuteronų maldos namuose architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto suderino praeitį su dabartimi, pagarbą tradicijoms su savo amato meistryste ir modernumu. ...

    5
  • Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?
    Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?

    Kaunietis tapytojas Mantas Valentukonis – vienas iš penkių menininkų šiais metais dalyvaujančių konkursinėje „JCDecaux premijos 2024“ parodoje, kurioje atrenkami dalyvauti įdomiausi pradedantys Lietuvos jaunieji menininkai...

    5
  • Skrydis į vaizduotės planetą
    Skrydis į vaizduotės planetą

    Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) naująjį kūrybinį sezoną pradėjo premjera „Kas čia?“ (koprodukcija su „Laibaiteatru“), kurią režisavo Agnė Sunklodaitė. Režisierė lėlių teatre jau save išbandžiusi – s...

  • Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu
    Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu

    Šiais metais Lietuva žymi dailininko ir scenografo Liudo Truikio 120-ąsias gimimo metines (1904–1987). Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus rengia maestro kūrybos parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. ...

    4
  • Receptai tapybos bienalei
    Receptai tapybos bienalei

    Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp e...

    1
  • „Egomašina“ ir jos užtamsinti langai
    „Egomašina“ ir jos užtamsinti langai

    Alternatyviojo roko grupė EGOMAŠINA gegužę išleido savo naują albumą „Nejuokinga“. Visada pozityvumu, ironija, humoru ir energija trykštanti grupė, o staiga jiems nejuokinga. Kodėl? Tai aiškinomės su grupės nari...

  • Benediktinių bažnyčios vertybės
    Benediktinių bažnyčios vertybės

    Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta paroda „Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios palikimas“, kurioje galima išvysti XVII–XX a. bažnyčios interjero meno vertybių. ...

Daugiau straipsnių