Pagarbą pelnęs Nigerijos romanistas Chinua Achebe (Činua Ačebė), vadinamas šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu, mirė būdamas 82 metų, penktadienį pranešė jo leidėjas.

Kaip nurodo vietos žiniasklaida, rašytojas mirė ligoninėje Bostone, Masačusetse.

Ch.Achebe pasaulyje labiausiai žinomas dėl 1958 metais išleisto romano „Griūtis“ (Things Fall Apart), vaizduojančio susidūrimą tarp britų kolonijinės valdžios ir tradicinės ibų kultūros jo gimtajame pietryčių Nigerijos regione.

Taip pat paminėtini jo romanai „Ne be įtampos“ (No Longer at Ease, 1960) ir „Dievo strėlė“ (The Arrow of God, 1964), kuriuose irgi atskleidžiamas pražūtingas baltųjų valdžios poveikis jo gentainiams.

Pietų Afrikos Respublikos rašytoja Nadine Gordimer (Nadin Gordimer), Nobelio literatūros premijos laureatė, 2007 metais pavadino Ch.Achebe „šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu“, kai jam buvo paskirta Tarptautinė Bookerio (Bukerio) literatūros premija. N.Gordimer tuomet buvo šią premiją paskyrusio žiuri narė.

Pastaraisiais metais Ch.Achebe gyveno ir dirbo profesoriumi Jungtinėse Valstijose, o paskutinė jo darbovietė buvo Rod Ailende įsikūręs Browno (Brauno) universitetas.

1990 metais rašytojas buvo sužalotas per automobilio avariją, po kurios jis buvo prikaustytas prie vežimėlio.

Nors jo kūryba buvo giriama visame pasaulyje, Ch.Achebe taip ir nepelnė Nobelio literatūros premijos, kitaip nei jo tėvynainis Wole Soyinka (Volė Sojinka), tapęs pirmuoju Afrikoje šio apdovanojimo laureatu 1986 metais.

Ch.Achebe gimė 1930 metais ir tapo penktuoju iš šešių vaikų ibų šeimoje, gyvenusioje Ogidžio mieste pietryčių Nigerijoje, kur šios etninės grupės žmonės sudaro gyventojų daugumą. Jo vaikystės metais šalį valdė Britanijos kolonijinis režimas ir aktyviai veikė krikščionių misionieriai.

Savo tėvus rašytojas vadino ankstyvaisiais atsivertėliais į krikščionybę: jo tėvas tapo anglikonų tikybos mokytoju ir keliavo po regioną su Ch.Achebe motina, pamokslaudamas bei mokydamas.

Duodamas interviu literatūros žurnalui „The Paris Review“, rašytojas pasakojo, kaip keitėsi jo požiūris į literatūrą ir kaip jis pamažu pradėjo suvokti, jog knygose afrikiečiai vaizduojami laikiniais.

„Yra puiki patarlė: kol liūtai turės savus istorikus, medžioklės istorija visada šlovins medžiotoją, - sakė jis. - Tai suvokiau tik gerokai vėliau. Kai tai supratau, turėjau tapti rašytoju.“

Nigerija, daugiausiai gyventojų (apie 160 mln.) turinti Afrikos šalis, iškovojo nepriklausomybę 1960 metais, tačiau dėl etninio susiskaldymo ir korupcijos šalį dažnai krėsdavo perversmai bei konfliktai.