- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį prasideda ir beveik iki vasaros pabaigos tęsis antrasis Vilniaus kariliono festivalis, kuriame dalyvaus varpų muzikos atlikėjai iš Japonijos, Belgijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Ispanijos bei Lietuvos. Muzikuojama bus 2015 metais Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte įrengtu didžiausiu Vidurio Europoje karilionu, turinčiu net 61 varpą.
Šio renginio išvakarėse naujienų agentūra ELTA kalbino vieną iš talkinančiųjų festivalio organizatoriams, – Kauno miesto varpininku dar neseniai pagarbiai vadintą, kompozitorių Giedrių Kuprevičių.
– Per radiją klausiausi, kaip festivalio rengėjas brolis dominikonas Mindaugas Slapšinskas Jus vadino geru bičiuliu, o tuo pačiu kilo mintis pasidomėti, kodėl Kaune, prieš keliasdešimt metų kariliono koncertų tradicijas pradėjusiame mieste, toks festivalis nerengiamas. Ar Jums dėl to dabar nė kiek širdies nespaudžia?
– Leisiu sau paironizuoti: sukandęs dantis gyvenu sau tyliai Žaliakalnyje ir nenoriu aitrinti širdies. Gyvenam tokius, sakyčiau, keistokai iškreiptus laikus, kad net kalbėti apie tai nebesinori. Štai pranešė, kad Kauno – Europos kultūros sostinės – programoje atsiranda vietos „valgomo meno“ propagavimui, – viena menininkė skelbiasi pasiruošusi kurti skulptūrą, o paskui siūlys kauniečiams ją po gabaliuką suvalgyti. Jei jau Dainų šventės pradedamos vadinti „sovietiniu paveldu“, tai ko norėt? Ir visi patenkinti...
Jei atvirai, tai tikrai turiu šiandien ką veikti, ramiai gyvenu savo gyvenimą. Palaikau santykius su kolegomis iš Lenkijos, Belgijos, kitų šalių. Ką tik buvo varpų muzikos koncertas Gelgaudiškio dvare. Yra ir kitų kūrybinių idėjų bei planų.
Žinoma, smagu, kad Vilniaus kariliono festivalio rengėjai mane giria, bet nesu jo organizatorius. Greičiau – talkininkas rengiant festivalį. Turėsiu garbės jame ir dalyvauti, nes mane pakvietė vieno koncerto atlikėja – Monika Kažmierczak iš Gdansko, kuri skambins liepos 25-ąją. Keturiomis rankomis karilionu kartu su ja atliksime lenkų kompozitorės Katarzynos Kwiecen-Dlugosz kūrinį.
– Prieš porą metų skelbta apie Kaune konkursą laimėjusią jauną karilionininkę, kuri kauniečiams iš to paties Karo muziejaus bokšto skambina varpais įvairias melodijas. Tačiau prisimenant, kad Kauno karilionui tiek Jūsų a.a. tėvas –kompozitorius Viktoras Kuprevičius, tiek Jūs pats skyrėte savo gyvenimo dešimtmečius, ar Jums dabar neapmaudu, kad visa tai tenka vadinti praeitimi?
– Dar tik pradžia tos mergaitės kaip karilionininkės. Tegul kuo daugiau ji groja. Negi kažkas laikys bokšto duris užrakinęs, jei senuosius muzikantus nuo jų nustūmė?
Taip, mano biografijoje būta daug varpų muzikos koncertų, ir kauniečiai to tikrai nepamiršo. Buvau ne tik koncertų, bet ir Kauno kariliono renovacijos, papildymo naujais varpais iniciatorius. Varpų atnaujinimas buvo ne užgaida, o būtinybė. Dabar čia skamba vardiniai Valdo Adamkaus, Garbaravičių, Vlado Lašo, „Kaunas Jazz“ įkūrėjo Jono Jučo, Tremtinių varpai.
Ir „Laisvės kario“ skulptūrą atstatėme varpų bokšto viršuje, nišoje, kurioje ji stovėjo iki Antrojo pasaulinio karo. Tai, sakyčiau, dalykai, daromi ne dėl riksmų, politinės reklamos, o dėl visos bendruomenės valios, tautos atminties ir garbės.
– Užsiminėte, kad šiuo metu tvarkote savo asmeninį archyvą, ar daug jame vietos skirta karilionui?
– Man tai – baigta tema. Daug ką išmečiau, o dalį oficialių dokumentų palikau kolegai Juliui Vilnoniui. Kita asmeninė archyvinė medžiaga keliaus į Vilnių, į Literatūros ir meno archyvą.
– Kodėl ne Kauno archyvui ar Kauno miesto muziejui, kaip kaunietis patriotas, ją perduodate?
– Archyve Kaune išgirdau atsakymą: „Ne, šito mums nereikia, mes renkame tik oficialius dokumentus“. O muziejus? Jis juk yra Savivaldybės filialas, ir jo veikla labiau priklauso nuo tuo metu valdančios partijos. Viena partija buvo sutarusi atpirkti patalpas, kur dar XIX amžiuje Kauno miesto muziejus buvo įkurtas. Atėjo kiti, sako: „Ne, nepirksim“. Stumdo tą muziejų po įvairias patalpas kaip vargdienį našlaitį...
Todėl mano tėvo, Kauno garbės piliečio Viktoro Kuprevičiaus, archyvą jau atidaviau į Vilnių. Ten ir dėdės, kitų giminių palikimas saugomas. Na, taip, tebesu kaunietis. Tai siūlote rodyti patriotizmą? Tam yra davatkos. Neseniai matėm: buvo rodomas totalinis paūmėjimas nežinia už kokius darbus kai ką beatodairiškai garbinant ir nematant esmės. Man tai nepriimtina.
– Kažkaip vis nutylite, kuo neįtinka tie, kuriuos žmonės išrenka, kurie Kauno miestą valdo?
– Nekalbu ta tema iš viso. Netinka santykiai tarp valdžios ir menininkų. Kai „Kaune medžiai pradėjo griūti“, mane sustabdžius gatvėje, man buvo pasakyta: „Rašykit savo operas, bet nekliudykit merui dirbti“, tai aš ir nekliudau. Nes yra ką veikti ir be to.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Teismas konkurso į M. Mažvydo bibliotekos vadovus rezultatus pripažino negaliojančiais2
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje buvęs Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas siekė būti grąžintas į eitas pareigas, nutarė pernai įvykusio konkurso į įstaigos vadovus r...
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...