- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
-
Kinijoje fotografas valgė vapsvas, kirmėles ir šunieną
Kinai savo šalį fotografijos albumuose stengiasi parodyti itin teigiamą, blizgančią, kitataučiai – skurdžią. Fotografas Vytautas Daraškevičius su kinu profesoriumi Songu Zhejunu stengėsi išvengti kraštutinumų ir atrasti pusiausvyrą 450 fotografijų albume „Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai“.
Nebijo būti natūralūs
Daugiausia pasaulyje gyventojų, Didžioji siena, Pekinas, Šanchajus, Mao Dzedungas, agresyvi politika, Rytų kovos menai, maistas ir pigios, prastos kokybės prekės. Tokią Kiniją dažniausiai įsivaizduoja statistinis žmogus.
„Tai kontrastinga, marga šalis. Žmonės labai draugiški, nors, vertinant politiką ir požiūrį į Tibetą, atrodo agresyvūs. O pigios prekės – verslininkų godumo rezultatas, – po šešių apie mėnesį trukusių kelionių (pirmoji – 2004 m. rudenį, paskutinioji – 2012 m. gruodį) išvadą padarė V.Daraškevičius. – Patys kinai prastomis prekėmis beveik nesinaudoja. Atvažiuoja verslininkai ir nori prekę pirkti 10 kartų pigiau, mažindami kainas, trokšdami pralobti. Darbštūs žmonės pagamina, bet pigiai nupirkęs, negali tikėtis puikios kokybės.“
Paprasti, draugiški kinai, pasak lietuvio fotografo, nesistengia atrodyti gražesni. Jie – natūralūs, tokie, kokie yra: raukšlėtais veidais, netobuli, nelygiais dantimis ar purvinomis nuo darbo rankomis.
„Ir dažnai prašo nusifotografuoti kartu“, – nusišypsojo V.Daraškevičius. Jis pastebėjo, kad daugelis kinų moka tik gimtąja kalbą. Tad hieroglifų apsuptyje susigaudyti nelengva. „Bet norėdami padėti svetimšaliui, jie ieško pažįstamo, mokančio angliškai“, – sakė fotografas.
Kartą važiuodamas metro Vytautas sulaukė pagalbos iš kinų, kurie surado kalbantįjį angliškai, o šis, nors jam nebuvo pakeliui, palydėjo svetimšalį iki geležinkelio stoties.
Antras vaikas – prabanga
Kartą, bėgiodamas ankstyvą rytą netoli žemdirbių sklypų, lietuvis fotografas išvydo jam mojantį ūkininką. Kinas ir lietuvis kalbėjo gestų kalba, senukas parodė ūkį, pakvietė į netoli jo sklypo įrengtą sodybą.
„Keliuose sodybos pastatuose gyvena net penkios kartos“, – draugiškai priimtas, pavalgydintas fotografas iš sodybos išėjo su pilnu užančiu mandarinų.
Lietuvis pastebėjo, kad Kinijoje šeimose jaučiamas moters dominavimas, nors ši šalis nepasiekė dar tokios sudėtingos situacijos kaip Indija, kur labai trūksta moterų.
Vyro kultas turėjo neigiamų padarinių ne tik Indijai, bet ir Kinijai: kai buvo galima nustatyti dar negimusio kūdikio lytį, atsirado šeimų, kurios nenorėjo mergaitės ir moteriai atlikdavo abortą.
Vyras – giminės tęsėjas, ir kinams tai labai svarbu, tačiau dabar šalyje medikams griežtai rekomenduojama iš anksto nepranešti, kas gims: mergaitė ar berniukas.
„Vienas vaikas didmiesčių šeimose – labai populiaru, nes tam įtakos turėjo politika. Tačiau mitas, kad kinams uždrausta turėti antrą vaiką“, – kalbėjo V. Daraškevičius.
Tiesa, kinams antras vaikas šeimoje – didelės piniginės išlaidos, nes tokia šeima iš valstybės negaus tokių socialinių garantijų, kokias gauna vieną atžalą auginanti šeima. Išimtis palikta tautinėms mažumoms.
Daug sportuojančiųjų
Kas Kinijoje šokiravo lietuvį? Savo dydžiu Tiananmenio aikštė Pekino centre – 440 tūkst. kv. m ploto ir trečia pagal dydį pasaulyje. Didelį įspūdį padarė ir Čin Ši Huango, pirmojo Kinijos imperatoriaus, terakotiniai kariai ir arkliai – Terakotinė armija.
Dideli kontrastai: lūšnynai ir vos už keliasdešimt metrų – stikliniai dangoraižiai. Tiesa, kai po kelerių metų V. Daraškevičius apsilankė garsiuose Šanchajaus lūšnynuose, kur žmonės gyveno ankštuose kambarėliuose, prausėsi ir gamtos reikalus atlikdavo lauke, jį nustebino permaina.
Dabar ten paliktos suvenyrų parduotuvės, kvartalas paliktas tarsi muziejus turistams ir turtingiems kinams, o žmonės iškelti į modernius namus.
Kinijoje išryškėjo skirtumai tarp turtingų ir neturtingų žmonių, tačiau egzistuoja ir nemaža vidurinė klasė. Tai piliečiai, kurie leidžia sau ir šeimos nariams sumokėti po 100 litų už apsilankymą moderniuose parkuose.
Dar viena V. Daraškevičiaus atrasta Kinijos dalis – masinis sportas. Rytą ar vakarą šalies miestų gatvėse, parkuose pamatysi daug sportuojančių kinų – ir vaikų, ir senukų.
Vieno gražiausio pamatyto vaizdo fotografas neišskyrė, nes šioje šalyje daugybė nuostabių gamtos vaizdų, kurie primena kitas planetas, mėnulį ar epizodus iš filmo „Avataras“.
„Vis dėlto vienas įspūdingiausių reginių – Geltonieji kalnai arba Jangdzės upė saulei leidžiantis ir už jos tūkstančiai boluojančių smailių kalnų viršūnių“, – pasakojo fotografas.
Nusileido iš trečio karto
Vytautą sužavėjo ir kinų virtuvė. Jis sužinojo, kad nemandagu suvalgyti viską iki dugno. Lietuvis išdrįso valgyti ir skaniai patiektų kirmėlių, ir traškančių vapsvų, ir šunienos.
„Jie negaudo visų šunų iš eilės. Maistui auginama speciali šunų veislė“, – sakė V. Daraškevičius.
Paklaustas apie adrenaliną ar nemalonias situacijas, fotografas tik gūžtelėjo pečiais. Gal skrydis iš Honkongo iki Guangdžou? Kinijos pietuose tuo metu kilo didelė audra, todėl lėktuvas sėkmingai nusileido tik iš trečio karto: „Jis jau leisdavosi ant tako, kai oro gūsis mestelėdavo į šoną.“
Praradę daugiau nei valandą lietuviai neturėjo vilties spėti į kitą lėktuvą, tačiau oro uoste pamatė darbuotoją su plakatu, ant kurio buvo užrašyti jų vardai ir pavardės.
„Iki mūsų vis dar laukiančio lėktuvo bėgome tekini tarp pakilimo takų, – šypsojosi fotografas. – Oro uosto darbuotoja bėgdama sugebėjo kalbėti radijo stotele ir dar padėjo tempti vieną mano ir kolegos krepšį“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...