- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Knygos apie teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę autorius, Vilniaus universiteto istorikas Aurimas Švedas sako laikantis ją didele savo drauge, todėl esantis sukrėstas jos mirties.
„Emociškai šita žinia buvo labai skaudi, nes Ireną aš laikau savo didele drauge ir man brangiu žmogumi, kuris daug dalykų man gyvenime atvėrė. Netekti tikro gero draugo visada yra labai sunku“, – BNS sakė A. Švedas.
Jis pasakojo prisimenantis prieš daugiau nei savaitę įvykusį paskutinį pokalbį su I. Veisaitę, kuri tuo metu vyko į ligoninę.
„Paskutinis pokalbis įvyko daugiau nei prieš savaitę, kai Irena man paskambino ir pasakė, kad ji važiuoja į ligoninę, bet jos žodžiai buvo – aš nepasiduodu“, – teigė istorikas.
„To pokalbio metu mes kalbėjome apie begalę dalykų – apie valstybės ir visuomenės aktualijas, mano šeimą, apie tai, kas jai rūpi. Kalbėjome labai trumpai, bet aptarėme daug dalykų“, – pasakojo jis.
Ji buvo puiki diplomatė ir tarpininkė tarp įvairių kartų žmonių, įvairių įsitikinimų ir patirčių žmonių.
Anot A. Švedo, I. Veisaitę galima laikyti vienu iškiliausių XX amžiaus antros pusės Lietuvos visuomenės žmonių, anot istoriko, Lietuva neteko ir puikios šalies „ambasadorės“ užsienyje.
„Lietuva neteko žmogaus, kuris labai rūpinosi valstybės ir visuomenės gyvenimu, Lietuva neteko labai geranoriškos, puikios valstybės ir visuomenės ambasadorės pasaulyje. Irena puikiai mokėjo atstovauti Lietuvai, ji dažnai dalyvaudavo tarptautiniuose renginiuose, ji pasakojo apie sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją“, – sakė A. Švedas.
„Ji buvo puiki diplomatė ir tarpininkė tarp įvairių kartų žmonių, įvairių įsitikinimų ir patirčių žmonių. Ji buvo tai, kas žmones jungia. Tokių empatiškų, su atvira širdimi mokančių atsisukti į pasaulį, priimti jį žmonių trūksta“, – kalbėjo jis.
A. Švedas pridūrė, kad I. Veisaitės asmenybę sunku apibūdinti vienu žodžiu.
„Irena yra daugiaspalvė asmenybė, jos gyvenimą sunku apriboti vienu žodžiu – teatro kritikė, germanistė, intelektualė, Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkė. Išvardinau daug epitetų, apibūdinimų, bet jie vis tiek iki galo neapibūdina Irenos asmenybės gelmės“, – teigė VU istorikas.
A. Švedas 2016 metais apie I. Veisaitę parašė knygą „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“, jis teigė, kad susipažinti su I. Veisaite jam pasiūlė Oskaro Koršunovo teatro atstovė, velionės bičiulė Audra Žukaitytė.
I. Veisaitė mirė penktadienį eidama 93-iuosius metus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alpių poema šokyje su „Ąžuolynu“
Kiekvienas lapkritis orkestrui Ąžuolynas tarsi gimtadienis, kuris tiek klausytojams, tiek muzikantams įteikia ypatingą dovaną – pažymėtą aukščiausios prabos ženklu, unikaliais, dar niekur neskambėjusiais, kūriniais, kiekvieną kartą a...
-
Nesiseka pažaboti elektroninių knygų piratų: leidėjai patiria milijoninę žalą1
Lietuvoje daugėja knygų piratavimo atvejų. Įvairiose platformose knygos platinamos tūkstantinėmis kopijomis, o leidėjai dėl to praranda milijonines sumas. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 4–10 d.
Lapkričio 4 d. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 10 val. – edukacija „Taupyklės vaikams: rudens kompozicijų kūrimas ant taupyklių“. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęs...
-
Kultūrologas T. Riklius: Jei galėčiau rinktis, kuo būti – būčiau Romos rūmų rašytoju
Sutikite, kad įpusėjęs ruduo atsineša šilto buvimo savo urve (namuose) poreikį. Žymiai labiau norisi atsiversti knygą, nusikelti mintimis į visai kitą tikrovę. Ruduo šiam veiksmui – idealus, ir būtent tokiu metu sostinėje ...
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl menininkės B. Žilytės-Steponavičienės mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei. ...
-
Mirė knygų iliustratorė B. Žilytė-Steponavičienė1
Eidama 95-uosius, sekmadienį mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė. ...
-
Prekinis ženklas „Hello Kitty“ švenčia 50-metį
Japonijoje sukurtas prekinis ženklas „Hello Kitty“, tapęs pasauliniu žavumo simboliu, penktadienį mini savo įkūrimo 50-ąsias metines. ...
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
Žvilgsnis į Kauno pramonės kaitą3
Kauno miesto muziejus pristato trečiąjį leidinį, skirtą fotografo, projektuotojo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) darbams. Albumas „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: industrinis miestas“ atskleidžia įvairių Kauno p...
-
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Buvusi Vilkijos (Kauno rajonas) klebonija – išskirtinė. Čia 1862–1863 m. gyveno kunigas, etnografas, tautosakininkas leksikografas Antanas Juška (1819–1880). ...