I. Korsakaitė buvo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) mama.

„Vakar vakare išėjo mano Mama. Tikiuosi, kad dabar Tau gera, šviesu ir ramu. Skrisk virš savo taip mylėtų Biržų ir Širvėnos ežero, Vilniaus, Sankt Peterburgo“, – jautriai su mama atsisveikino jaunesnioji dailėtyrininkės dukra R. Racėnaitė.

Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Paskelbdama liūdną žinią, ji pasidalijo įspūdinga mamos biografija, priminė akademinius ir mokslinius nuopelnus.

„I. Korsakaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija „Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui“ (2001), Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija (2004). 2018 m. jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.

I. Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose. 1956 m. baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją, 1961 m. – Sankt Peterburgo Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą, dailės istorijos ir teorijos studijas, įgydama dailėtyrininkės specialybę. Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad ji tapo viena pirmųjų dailės tyrimų kryptis tuo laikotarpiu brėžusių tyrėjų. 1970 m. apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją, kurios pagrindu išleido iki šiol aktualumo nepraradusią monografiją „Gyvybinga grafikos tradicija“ (1970).

I. Gelūno / BNS nuotr.

I. Korsakaitė 1961–1990 m. dirbo įvairiuose Lietuvos Mokslų Akademijos humanitarinių institutų Menotyros sektoriuose, nuo 1985 m. buvo vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1990-1999 m. dirbo Kultūros ir meno institute. Ingridos Korsakaitės mokslinio tyrinėjimo sritys: lietuvių grafika, vaikų knygų iliustravimo istorija, išeivijos dailė. Šiais klausimais paskelbė apie 200 mokslinių bei dailės populiarinimo straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Išleido leidinius apie dailininkų Jono Kuzminskio, Stasio Krasausko, Albinos Makūnaitės, Rimtauto Gibavičiaus, Arūno Tarabildos, Aldonos Skirutytės, Juozo Galkaus, Mstislavo Dobužinskio, Viktoro Petravičiaus ir kt. kūrybą. Buvo „XX a. lietuvių dailės istorijos“ (1-3 t., 1982-1990) atsakomoji redaktorė ir bendraautorė, leidinių „Lietuviški elementoriai“ (2000) ir „Išeivijos dailė“ (2003) viena iš sudarytojų ir bendraautorė.

Buvo Tarptautinės jaunimo bibliotekos Miunchene (Vokietija) stipendininkė (1988), stažavosi Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje (JAV, 1991). Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narė, leidinių „Menotyra“, „Dailė“, Latvijos dailės istorijos ir teorijos žurnalo „Makslas. Vesture un teorija“ redkolegijų narė.

Kaip įteikiant garbingą VDA Garbės daktaro apdovanojimą rašė prof. Giedrė Jankevičiūtė, pirmosios Ingridos Korsakaitės monografijos „Gyvybinga grafikos tradicija“ pavadinimo žodžiai „gyvybinga tradicija“ tiksliai nusako I. Korsakaitės profesinės veiklos orientyrus ir kryptį ir gali būti jos mąstymą ir rašymą apie dailę nusakantis motto. Atidi tradicijai, tiksli ir kruopšti I. Korsakaitė nebijojo pasiduoti intuicijai ir aistrai, apimančiai akistatoje su jos vaizduotę įkraunančiu meno kūriniu. Tai jos moksliniams tekstams suteikė gyvybės, o idėjoms gyvybingumo“, – ilgame įraše rašė velionės dukra.

R. Racėnaitė paskelbė, kur galima atsisvekinti su Anapilin išėjusia mama.

„Atsisveikinti su I. Korsakaite (1938.10.31 – 2024.07.20) galima liepos 22 d., pirmadienį, nuo 18 iki 21 val. ir liepos 23 d., antradienį, nuo 10 iki 12 val. laidojimo namuose Olandų g. 22, 5 salė. Urna išnešama liepos 23 d. 12 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse šeimos kape“, – pranešė etnologė.