Ekspertai įspėja: korupcinių santykių statybų sektoriuje sunkmečiu tik daugės. Nors ir iki šiol statybos buvo laikomos viena neskaidriausių verslo šakų, ekonomikos krizė gali versti elgtis dar nesąžiningiau. Galimas priešnuodis – įstatymas, saugantis neskaidrius santykius į viešumą iškėlusius piliečius.

Stadioną apraizgė mitai

Sostinėje statomas nacionalinis stadionas nekyla taip sparčiai, kaip buvo planuota. Didžiausiu stabdžiu įvardijamas ne pinigų trūkumas, bet politikų tarpusavio nesutarimai dėl tikslios sąmatos, darbams atlikti pasirinktos bendrovės.

Darbų sąmata ne kartą buvo tikslinama, mažinama, vėl didinama. Tačiau darbai dėl to į priekį nejudėjo taip sparčiai, kaip manyta iš pradžių. Darbų atlikimo konkursus laimėjusios įmonės dėl to patyrė nemažų nuostolių – laiku negavo suplanuotų pajamų, gana daug kainavo išnuomotos įrangos prastovos.

"Čia ne kas kita, kaip įtakos nepasidalijimas. Kalbėta, kad buvusi miesto valdžia plauna pinigus, pasinaudodama didžiulėmis statybomis. Dabar aišku, kad savus interesus derina esama valdžia. O darbai nejuda", – kalbėjo prisistatyti nenorėjęs įmonės, atlikusios darbus statomame stadione, vadovas.

Paklaustas, kaip tokios statybos gali būti panaudotos pinigams plauti, statybininkas tik šyptelėjo. "Kas gali suskaičiuoti, kiek armatūros strypų subetonuojama, kas gali suskaičiuoti, kiek panaudota statramsčių ar kitokių detalių? Gali būti deklaruojama tūkstantis, už tokį kiekį imami pinigai, o iš tikrųjų darbams visko reikia perpus mažiau", – pasakojo specialistas.

Pasinaudoja padėtimi

Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos, tiriančios įvairaus pobūdžio korupciją, "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo teigimu, kol kas neužtikrinama, kad dideliems objektams statyti išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami efektyviai. Dėl to nuolat kyla įtarimų, jog ne viskas vyksta skaidriai.

"Teko girdėti, kad verslininkai žino, jog valstybinės institucijos metų pabaigoje privalo išleisti suplanuotus pinigus, jeigu to nebūna padariusios. Ir jeigu tuo metu skelbiamas viešasis pirkimas, pateikiami nepagrįstai didesni pasiūlymai, su kuriais perkančioji pusė turi taikstytis", – pasakojo S.Muravjovas. Jo nuomone, panašiai gali būti ir pateikiant siūlymus statyti didžiuosius objektus.

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato baigiamasis etapas vyks sostinės "Siemens" arenoje ir statomoje Kauno arenoje. Pirmojo etapo varžybos taip pat numatytos Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Kol kas didžiausia šalyje universali "Siemens" arena buvo pastatyta už 65 mln. litų. Investuotojas – privati bendrovė. Statomos Kauno arenos sąmata beveik tris kartus didesnė ir siekia 170 mln. litų. Į projektą investuojamos ES fondų, šalies ir Kauno savivaldybės biudžeto lėšos.

Šiaulių arena mažesnė nei sostinės. Tačiau ne privačiomis lėšomis statant objektą buvo išleista daugiau – apie 80 mln. litų. Mažesnė ir Panevėžio "Cido" arena, bet investicijų iš šalies biudžeto ir ES fondų reikėjo kur kas daugiau. Arenos statybos kaina – 108 mln. litų, o bendros investicijos siekia net 200 mln. litų. Iš pradžių skaičiuota, kad arenai pastatyti užteks 86 mln. litų, tačiau kaina netruko šoktelėti iki 129 mln. Vėliau išlaidos pamažintos keliolika milijonų litų.

Mažiausiai investicijų ruošiantis krepšinio čempionatui reikės Alytuje – 30 mln. litų. Tačiau čia nebus statoma nauja arena, o tik rekonstruojami senieji sporto rūmai.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovo S.Muravjovo nuomone, kainų skirtumas statant privačiomis lėšomis ir valdiškomis gana didelis dėl to, kad privatūs investuotojai skaičiuoja kiekvieną centą ir jį pasveria. O mokesčių mokėtojų pinigai skrupulingai neskaičiuojami.

"Būtina samdytis ekspertus, kurie būtų nepriklausomi ir prižiūrėtų statybas. Vargu ar pinigų skirstytojai iš tikrųjų žino, kiek betono išliejama viename ar kitame objekte, kokios rūšies plytelės panaudotos iš tiesų, o ne deklaracijoje. Gali būti, kad panaudojamos pigesnės medžiagos, nei parodoma sąmatoje", – svarstė S.Muravjovas.

Apsigaubė tylos skraiste

Klaipėdos arenos tiksli sąmata dar nėra aiški. Meras Rimantas Taraškevičius skaičiuoja, kad turėtų užtekti 90 mln. litų, nors iš pradžių manyta, kad reikės apie 108 mln. litų.

Tačiau aistrų gali sukelti ne uostamiesčio arenos statybos, bet jos valdymo konkursas. Praėjusią savaitę buvo atplėšti vokai, kuriuose konkurso dalyviai pateikė savo siūlymus. Konkurse varžosi trys dalyviai: įmonių "Makroconcert" ir "Bilietai LT" konsorciumas, bendrovė "Seven entertainment" ir bendrovė "Muzikos ekspresas".

Visų pretendentų patirtis skirtinga. "Seven entertainment" valdo "Siemens" areną Vilniuje ir "Cido" areną Panevėžyje. "Muzikos ekspresas" save įvardija kaip įmonę, dirbančią profesionalaus įgarsinimo, apšvietimo ir kino technologijų srityje. Bendrovė "Macroconcert" organizuoja renginius ir valdo "Utenos" pramogų areną sostinėje.

Komisija neatskleidžia, kokius siūlymus pateikė pretendentai į arenos valdytojus, nors tą privalėtų daryti. Tokių veiksmų argumentas – komisijos priimtas sprendimas neskelbti informacijos. Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad tokia tylos skraistė slepia iš anksto pasirinktą nugalėtoją.

Dienraščio žiniomis, tiek įmonių "Makroconcert" ir "Bilietai LT" konsorciumas, tiek "Seven entertainment" pateikė siūlymus neimti iš savivaldybės biudžeto nė lito, jeigu taptų konkurso nugalėtoju. O "Muzikos ekspresas" valdytų areną tik gavęs iš savivaldybės keliasdešimt milijonų litų.

Spaudoje buvo įvardyta, kad rimtas pretendentas valdyti Klaipėdos areną yra įmonių "Makroconcert" ir "Bilietai LT" konsorciumas, turintis patirties šioje veikloje, mat yra "Utenos" pramogų arenos valdytojas. Tačiau abejonių dėl šio konsorciumo veiklos profesionalumo kelia faktas, kad pastarosios arenos savininkė bendrovė "Versenta" patiria nemažų nuostolių ir dėl to jai iškelta restruktūrizavimo byla.

"Patys verslininkai neslepia, kad statybų ir nekilnojamojo turto versle, kur vyksta viešasis pirkimas, kyšiai sudaro iki dešimties procentų sąmatos. Tiksliai nežinoma, kokia per metus susidarytų suma, tačiau manoma, jog išeitų iki milijardo litų. Jeigu būtų galima labiau kontroliuoti viešąjį pirkimą samdant ekspertus, tam išleista pinigų suma būtų grašiai, palyginti su tuo, ką galima sutaupyti", – kalbėjo korupcinius santykius tiriančios organizacijos atstovas S.Muravjovas.

Teisėjauti dar neteko

"Nuolat prisimenu Balio Sruogos knygoje "Dievų miškas" parašytą pastabą, kad lengviausia vogti iš statybos. Jeigu tas buvo įmanoma vokiečių koncentracijos stovykloje, stebint griežtiems prižiūrėtojams, mūsų laikais veiklos neskaidrumas kartais matomas plika akimi. Žinoma, nereikia manyti, kad konkursuose mažiausią kainą pasiūliusi įmonė būtinai susijusi su nesąžininga veikla. Bet sunkmečiu vieni iš kitų užsakymą stengiasi paveržti bet kokiomis priemonėmis", – susidariusią padėtį statybų sektoriuje vertino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo vaikų darželio statybų konkursą Kaišiadoryse. Buvo apskaičiuota, kad preliminari darbų sąmata – 4 mln. litų. Viena konkurse dalyvavusi įmonė pateikė pasiūlymą padariusi 30 proc. nuolaidą nuo sąmatos. Toks siūlymas liko keturioliktas tarp visų pretendentų. Kita įmonė pasiūlė 40 proc. nuolaidą ir užėmė ketvirtą vietą. Konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi darbus atlikti už 2,2 mln. litų.

A.Šeštakausko nuomone, tokią nuolaidą nuo galimos kainos gali daryti tik nesąžiningai dirbanti įmonė, taupanti vengiant mokesčių ir mažinant darbo užmokestį. Darbininkai gali būti skriaudžiami mažinant jiems atlyginimus, o jeigu to nenorima daryti, užmokestis mokamas neoficialiai – vokeliuose.

"Krizė iš ties gali sukelti dar didesnius korupcinius santykius", – prognozavo statybininkų asociacijos vadovas A.Šeštakauskas.

Lietuvos statybininkų asociacija turi etikos komisiją, tačiau spręsti ginčus įmonių, viena kitą kaltinančių korupcija, dar neteko. Nors pasigirsdavo nepasitenkinimo iš tų, kurie pralaimėdavo konkursus, būdavo netgi bylinėjimosi, žmogiškųjų santykių tokie konfliktai nesugadindavo.

Išeitis – įstatymas

JAV 2006 m. buvo priimtas įstatymas, kurio tikslas – viešinti visas įmonių pajamas, gautas iš valstybės biudžeto. Taip mokesčių mokėtojai įgijo teisę žinoti, kas yra didžiausi jų pinigų gavėjai.

"Pas mus padėtį irgi būtų galima reguliuoti atitinkamais įstatymais. Šiandien statybininkas ar valdiškos įstaigos tarnautojas abejoja, ar derėtų pranešti apie jam žinomus neskaidrius santykius specialiosioms tarnyboms. Priežastis – jis nėra apsaugotas nuo galimo susidorojimo su juo. Jeigu būtų sukurta apsaugos sistema ir informaciją apie korupciją pateikę asmenys būtų skatinami, nauda būtų tikrai nemaža", – sakė "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas.

JAV valdžia, skatindama gyventojus pranešti apie korupcinius santykius, į biudžetą susigrąžino apie 2,3 mlrd. dolerių.

"Taigi mažų mažiausia reikia pradėti nuo reikiamų įstatymų parengimo. Pilietiškai aktyvių žmonių daugėja, tačiau jie turi jaustis saugiai", – teigė S.Muravjovas.

Reikia išvyti šešėlius

Dalia Bardauskienė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė

Viena pretendenčių į prezidento postą yra pareiškusi, kad kol neišvysime šešėlių iš savo moralės, tol ekonomikoje jų taip pat bus. Pritariu šiems žodžiams. Jeigu viena bus šnekama, o daroma visiškai priešingai, priešnuodžių korupcijai nebus. Nė vienas įstatymas nepadės.

Šiuo metu įstatymų, kad būtų galima elgtis garbingai, pakanka. Bet jeigu nėra kultūros, nėra apie ką kalbėti. Savo asociacijos narius mokome darnios plėtros, tarpusavio bendravimo kultūros. Moralės ir vidinės kultūros mums visiems labai trūksta.

Mūsų asociacijos nariai tvirtina besilaikantys moralės nuostatų. Tačiau jeigu kas žino, jog yra kitaip, gali parodyti narių dviveidiškumą. Turime veiklos principus, kuriuose apibrėžiama, jog versle reikia elgtis sąžiningai. Savojo etikos kodekso dar neturime, nes asociacija gana jauna. Kaip asociacijos vadovė nesu gavusi pareiškimų dėl kurio nors nario neskaidrios veiklos. Būta nusiskundimų dėl darbų kokybės, tačiau viską pavyko sklandžiai išspręsti.

Šiandien konkurencinė kova labai aštri. Jeigu anksčiau dėl nedidelio objekto varžydavosi vos penkios įmonės, dabar tokiame pat konkurse dalyvauja trisdešimt bendrovių. Tačiau padėtis šiuo metu tokia, kad kaip tik pats laikas išvyti bet kokius neskaidrios veiklos šešėlius. Tai natūralu – procesą stebės ne penki dalyviai, bet keliasdešimt. Gaila tik, kad negarbingas elgesys tapo gyvenimo norma. Bet tai ne vien verslo problema, o visos valstybės gyvenimo būdas.