Dūmų šokio šamanė E. Jonaitytė ir jos atrastas amžinos jaunystės receptas

Eglė Jonaitytė – smilkalų, kvepalų, sinergijų kūrėja. Pati save vadina melomane, svajojančia suburti grupę. Kartais jos dainos, kuriant kvapus, skamba ne balsu, bet mintyse. "Net ir buityje bandau išsaugoti kūrybinę kibirkštį", – tikina kvapų alchemikė.

– Ko gero, ne išsyk atradote šį kelią? Ar daug klaidžiojote aplinkkeliais, kol iki jo priėjote?

– Esu kūrėja. Myliu gyvenimą, ir kūryba prasiveržia įvairiomis formomis. Kvepalai ir smilkalai – tik dalis to, nes svarbiausia man yra jausti ir stebėti, kokiomis formomis tie jausmai pasireiškia, kokią atmosferą, nuotaiką sukuria. Jei reikia įvardyti, kokia esu kūrėja, turbūt pasakysiu, kad būsenų. Būsenų kokybės.

Laikas mano realybėje – tik skaičiai, kurie plaukioja kažkur erdvėje. Šiame gyvenime esu 31 metus. Išbandžiau daug veiklų. Nuo jojimo žirgais, dainavimo iki kvepalų kūrybos, etnologijos, tapymo, motociklizmo. Mokymasis ir stebėjimas niekada nesibaigia. Nesu iki galo baigusi jokių studijų. Neįvertinau sistemos teikiamų žinių, pasirinkau mokymąsi iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį. Aplinkkeliai irgi yra kelias. Seniau galvojau, kaip greičiau surasti tą savo tikrąjį, vienintelį… Tik vėliau supratau, kad visi, vos gimę, jau esame savo kelyje.

– Kuriate smilkalus, sinergijas, kvepalus – iš kur imate žaliavų savo produktams ir kokius pagrindinius augalus naudojate?

– Sinergijoms ir kvepalams renkuosi natūralius, nestandartizuotus eterinius aliejus, absoliutus, CO2 ekstraktus, kartais izoliatus. Tai įvairiais būdais iš augalų išgauti kvapai. Kartais sakau, kad ant mano parfumerinių vargonų (taip vadinasi parfumerio stalas su lentynėlėmis) – didelė dalis pasaulio, po kurį galima keliauti uodžiant iš skirtingų šalių atkeliavusius kvapus.

Smilkalus kurti sugalvojau, kai nebetenkino rytietiškų smilkalų kokybė ir labai užsimaniau kažko artimo baltiškajai kultūrai, mūsų miškams, laukams. Tad mano kuriamų smilkalų pagrindinis ingredientas – kadagys. Jo dedu į, ko gero, visus savo kuriamus smilkalus. Kadagys man simbolizuoja lietuviškumą, šaknis, saugumą ir vienį. Kadagių ir eglių sakų lazdeles skiriu mylintiems lietuvišką mišką. Puikiai tinka erdvei valyti, orui gerinti. Nuo seno kadagys buvo smilkomas namuose prie ligonių – valė erdves energiškai, naikino ore esančias bacilas.

Gaiva: kadagių ir eglių sakų lazdelės skirtos mylintiems lietuvišką mišką, jos puikiai tinka erdvei valyti, orui gerinti. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar užtenka ingredientų iš lietuviškų miškų ir pievų, o gal kažką siunčiatės iš užsienio?

– Smilkalams naudoju ir sakralias bosvelijų, mirų dervas. Jei norisi tik lietuviškų ingredientų, prisirenku eglių, pušų sakų, kurie prilygsta šioms legendinėms dervoms, minimoms tarp Trijų karalių dovanų.

– Galbūt egzistuoja nerašytos instrukcijos, kaip, kada ir ką geriausia smilkyti?

– Smilkykime rytais. Apeikime namus, kampus, virš lovos, virš vandens, kurį geriame. Pasmilkykime spintoje – bus puikus kvapas ir apsauga nuo kandžių. Pasmilkykime ir vakarais, prieš miegą. Save, savo artimąjį – tegul tai stiprina ryšį tarp šeimos narių. Kurkime bendrus ritualus. Smilkykime tvariai – nepalikime vienos lazdelės degti, kai nesame šalia. Užgesinkime, kai ritualas, kvėpinimas ar valymas jau baigtas. Puikus jausmas pasmilkius atverti langą ir leisti dūmui išnešti lauk viską, kas  negatyvu ir ko mums nebereikia. Dūmais kvėpuoti ir būti jų debesyje nesveika.

– Sakykite, kaip gimsta smilkalai, kvepalai? Įdomu, kaip atrodo pats fizinis kūrybos procesas – ar jis ilgas, ar reikia jam kažkaip specialiai nusiteikti?

– Smilkalų kūrybos procesas gana ilgas. Jis prasideda medžiagų, t. y. žolelių, dervų rinkimu. Kadagius stengiuosi surinkti iš kirtaviečių. Stengiuosi rasti jau pažeistą, nukirstą ir paliktą krūmą. Dažnai būna, kad kažkas iš draugų nugeni pas save kieme ir žino, kam atiduoti šakeles.

Jei reikia įvardyti, kokia esu kūrėja, turbūt pasakysiu, kad būsenų. Būsenų kokybės.

Kartais kadagius renku savo mylimame miške netoli Lekėčių – ten ypatinga aura. Skinu po keletą apatinių šakelių nuo vieno krūmo. Su dėkingumu mintyse. Negalima tiesiog ateiti ir nugenėti viso krūmo. Pagarba ir dėkingumas yra raktas susijungti su gamta. Vėliau viską džiovinu. Tada reikia sumalti, paruošti, išjausti mišinį, žiūrint, kam bus skirti, t. y. ar tai bus valantys, ar įkraunantys smilkalai. Niekada nesu sumaišiusi vienodų. Leidžiu sau improvizuoti, išjausti, nesiekiu jų pagaminti kuo daugiau.

Su kvepalais viskas paprasčiau. Tiesiog ieškau kokybiškų žaliavų. Kaip dailininkas maišo spalvas ir išgauna vis naujas ir naujas variacijas, atspalvius, taip ir aš vis treniruoju savo uoslę ir vaizduotę. Kvepalams svarbiausia idėja – apie ką jie. Tuomet kvapų natos susidėlioja, susiderina gan greitai.

– Ketinate išsikraustyti į namus miške. Ar tai bus tik laikina vasaros rezidencija?

– Gyventi miške svajoju nuo pat vaikystės. Dar visiškai neišsikrausčiau. Nors gyvename prie miško, tačiau intensyvus žemės ūkis, purškimai kelia didelį liūdesį, todėl suradome daug autentiškumo išlaikiusią sodybą ir bandysime ją renovuoti. Miškas, laukai, gyvūnija ir siekis atiduoti duoklę protėviams, atkuriant mūsų kultūrai būdingą architektūrą, labai įkvepia. Žinoma, svajoju visas veiklas vystyti sodyboje, pakviesti čia kuo daugiau žmonių, įkvėpti juos savo gyvenimu kaime. Gamtoje nuostabu. Net pats žodis gamta reiškia tai, kas gimė, o miestas – tai, ką pastatėme, statome. Argi ne burtažodžių kalba yra mūsų gimtoji kalba? Mane tai taip žavi.

– Ar jūsų kvapų misterijose dalyvauja ir vyras su vaikais?

– Kvapai turi ypatingos galios pažadinti manyje poetiškumą, įžodinimą to, ką jaučiu. Mano šeima ir vaikai visada padeda. Kartu renkame žoleles, distiliuojame kvapiuosius vandenis. Dukrytė komponuoja kvepalus, riša žolelių smilkalus. Visa ta mano veikla, kūryba nerimta. Žaidžiu aš, žaidžia vaikai – Vakarė ir Aistis. O mano mylimasis, Povilas, taip pat labai padeda, net negalėčiau sakyti, kad padeda, veikiau – dalyvauja visa tai kuriant, viskuo domisi, pasako savų įžvalgų. Gera jaustis mūza. Gera jausti susižavėjimą. Manau, tai amžinos jaunystės receptas. Žavėtis viskuo, o ypač savo mylimais, artimais žmonėmis.

– Kaip dažnai pati naudojate savo kvapus ir kurie jūsų patys mėgstamiausi?

– Viską kuriu pirmiausia sau. Kvapus, kaip ir spalvas, mėgstu visus ir visas. Negaliu įvardyti mėgstamiausių. Priklauso nuo nuotaikos, būsenos, intencijos.

– Ar tiesa, kad yra tokių kvapų, kurių neįmanoma atkartoti kuriant?

– Tikrai taip. Natūralaus eterinio aliejaus ar absoliuto iš alyvų neįmanoma išgauti. Šiuo atveju botaninėje parfumerijoje naudojami visai iš kitų augalų molekulių sukurti izoliatai, kurie, tinkamai sukomponuoti, primena būtent tuos neatiduodančius kvapų augalus. Dar iš tokių paminėčiau pakalnutes, bijūnus... Tokia graži pavasario iliuzija, sukomponuota iš visai kitų augalų (juokiasi). Tik reikėtų atsiminti, kad šie kvepalai naudojami labiau dėl estetinių priežasčių. Meditacijai, praktikoms geriau rinktis niekaip nepakeistus, natūralius eterinius aliejus ir jų sinergijas.

Savi: auginti kvapiuosius augalus – dar viena E.Jonaitytės aistra. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Smilkymas nukelia jus į meditacinę būseną. Ką gaunate mainais iš jos?

– Meditacija – tai natūrali būsena, kurią mūsų dienomis dažnai keičia įtampa, todėl labai svarbu atrasti ramybę savyje ir iš tos palaimingos būsenos eiti į pasaulį, į išorę. Smilkymas leidžia sustoti kasdienybėje, susikurti mažą šventinį ritualą, pasigėrėti dūmų šokiu, kvapu. Dažnai to žmogui ir tereikia, kad suprastų, ką jaučia, ko nori ar nenori.

– Eidama gatve turbūt užuodžiate daugiau nei mes, paprasti žmonės. Ar nebūna, kad pradeda erzinti pigūs moterų kvepalai, kažkokio maisto kvapas? Ar pagal žmogaus skleidžiamą kvapą galite apibūdinti ir patį asmenį?

– Uoslė – pojūtis, kuris, ko gero, labiausiai ignoruojamas. Ji perduoda labai instinktyvią informaciją. Mieste kažin ar norisi viską užuosti. Kai nenoriu kažko užuosti, tiesiog šį pojūtį išfokusuoju, panašiai kaip vaizdą fotoaparatu. Kvapas man – tarsi aplinkos kokybė. Gamtoje viskas kvepia arba praneša kažkokią žinią. Apie tai būtų galima išplėtoti atskirą diskusiją, kaip ir apie žmones. Tikrai iš žmogaus kvapo galima daug ką pasakyti, o dar daugiau – iš to, kokius kvapus jis mėgsta. Jei kaskart jis renkasi vis kitokius, tai žavi, nes atspindi asmenybės kaitą. O tie kvapai, kuriuos renkasi vis tuos pačius, parodo stabiliąsias žmogaus duotybes.

– Ar jūsų darbe reikalingos psichologinės žinios – tarkim, sudarant vardinius kvepalus? Ar kuriate juos pagal Zodiako ženklus, o gal tiesiog klausiate, kokie augalai, kvapai žmogui patinka?

– Kuriant asmeninius kvepalus svarbiausia intuicija ir pastabumas. Užduodu klausimus apie muziką, spalvas, šalis, svajones… "Jei būtumėte daina, tai kokia?" – klausiu žmogaus. Tai labai daug ką pasako. Aš visiška melomanė. Savo dainavimo kelionę pradėjau nuo dainuojamosios poezijos, dainavau roko grupėse "Reck4less", "Silk&Velvet", "Served Cool On The Rocks". Muzikos klausau labai daug, mėgstu psichodelinį roką, bliuzą. 1969-ųjų dvasia, hipių era, kurioje negyvenau, labai traukia ir įkvepia. Šiuo metu dainuoju tik sau, bet svajoju kada nors surasti muzikantus, su kuriais galėčiau sukurti grupę.

– Minėjote, kad kai kuriuos augalus užsiauginate pati. Ar tai dar vienas jūsų hobis?

– Auginti kvapiuosius augalus – išties dar viena mano aistra. Su mylimuoju juos vežamės iš įvairių kraštų. Stebime, ar prigis, ar augs mūsų lietuviškomis sąlygomis. Tai ir rozmarinai, ir šalavijai, dar – pelynai, šlamučiai, levandos, rožės, medetkos, ramunėlės… Darže net dilgėles auginame: mums tai maistingiausios salotos. Pievose aplink mūsų namus – begalybė augalų. Mano mėgstamiausios yra jonažolės, kraujažolės, gauromečiai, bitkrėslės. Nepažįstu labai daug augalų, bet manau, kad geriau žinoti mažiau, bet naudotis tomis žiniomis.

Siekis: E.Jonaitytę labiausiai įkvepia miškas, todėl vaikystės svajonę gyventi miško sodyboje ji kaskart vis labiau priartina prie tikrovės – rado autentišką sodybą ir bandys ją renovuoti. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kuriate sinergijas energiniams centrams (čakroms). Skamba labai mistiškai... Jei paklausčiau, kas tos sinergijos?

– Sinergijos – kvapų mišiniai, suderinti ne pagal estetines savybes, bet su tam tikra intencija. Pagal tai, kaip tas kvapų mišinys įkvėps žmogų keistis. Gali būti charizmos, gausos, moteriškai energijos pažadinimo, intuicijos, tekančio proto, priėmimo intencija.

Kvapai suderinami atsižvelgiant į jų aromaterapines, energines savybes. Su kvapu suderinami ir tam tikrų spalvų bei poveikio kristalai, kad į pasirinktą sritį impulsas sklistų ne tik įkvėpimo momentu. Augalai veikia greitai, jų poveikį jaučiame iš karto, o kristalai – jų broliai – veikia iš lėto, žmogui to nė nejuntant ir nepastebint. Todėl vienas kitą pastiprina.

 

Sinergijos, arba eliksyrai, veikia kartu su jūsų mintimis. Tarkim, tam tikri kvapai pažadina prisiminimus – kiekvienam asmeniškus ir autentiškus. O kvėpinimasis sinergijomis veikia atvirkštiniu principu. Kaskart, uodžiant sinergijos kvapą, reikia sąmoningai pagalvoti apie intenciją, kuriai ji sukurta. Taip mūsų smegenyse sukuriama nauja neuroasociacija arba naujas prisiminimas. Jei norime būti laimingi, kupini energijos ir aistros gyventi, rinktis turime patys – susitelkę ir sąmoningai.

Ant mano parfumerinių vargonų – didelė dalis pasaulio, po kurį galima keliauti uodžiant iš skirtingų šalių atkeliavusius kvapus.

Tai kažkas panašaus, kaip svajoti. Detaliai, iki smulkmenų. Rinktis laimės, džiaugsmo, gausos, pilnatvės būsenas. Po kiek laiko tokios praktikos, vos užuodus kvapą, jus užlies atitinkama būsena. Taip galima integruoti į savo būtį gausą, charizmatiškumą, priėmimą, širdies balso girdėjimą ir t.t.

– Neseniai išleidote kvapų kortas ir knygą. Ar tai žaidimas, ar jūsų kortos galėtų būti traktuojamos kaip rimta praktika?

– Kažkada seniai kilo kvapų kortų idėja, bet tiksliai nežinojau, kas tai bus. Ilgai ieškojau, kas nupieštų kvapus. Nepasitikėjau savimi tol, kol draugė nepaskatino pačią juos nutapyti. Tada tiesiog nusipirkau 21 drobę ir kasdien tapiau po vieną kvapą. Tiksliau, pauostydavau eterinio aliejaus ir tapydavau, ką jausdavau, galvodama, kokios spalvos, formos, faktūros tas kvapas būtų. Atrinkau kvapus taip pat intuityviai. Didelė dalis jų – patys reikalingiausi, labiausiai naudojami kiekvieno, besidominčio aromaterapija. Kiti – retesni, galingesni, parfumeriški.

Atradimai: "Kvapas man – vienas iš maloniausių ir įdomiausių būdų aplinkai tyrinėti ir pažinti", – sako E.Jonaitytė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kai viskas buvo baigta, paveikslus perkėliau ant kortų. Jos žmonėms gali tapti kasdiene praktika. Tiesiog ištraukiate ryte kortą ir perskaitote tos dienos  žinutę. Galite pamedituoti ar tiesiog pasikvėpinti tuo kvapu, jei turite eterinių aliejų. Ruošiu ir kvapų rinkinį prie kortų, kad kasdien būtų galima susikurti unikalius kvepalus tiesiai ant riešo. Knygoje aprašau aromaterapijos ir parfumerijos pradmenis, dar – kaip naudotis eteriniais aliejais, kas yra kvepalų akordai, kaip skiesti, maišyti kvapus.

Šios kortos nėra kažkas rimto – rimtumą suprantu visai kitaip. Tai kupinas jausmo, lengvumo kūrinys, kuriuo žaviuosi. Tikiu, kad jos praskaidrins ir įkvėps daugelį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena

Irena portretas
Šaunu, kad tokie jauni žmonės ieško grožio ir dvasiškumo. Žmogus priartėjęs prie gamtos lobių jau daug ką gali pasakyti ir aplinkai.

Moteris

Moteris portretas
Viena gražiausių sutiktų moterų mano gyvenime, tiek daug gylio ir pajautimo, dabartiniais laikais, kai visi atitolę nuo savasties ir gamtos..sutikti tokį grynuolį kaip Eglė yra Dievo dovana. Didžiausios sėkmės visai šeimai. Su pagarba. Nekreipkite dėmesio į neigiamus komentarus, tokius rašo labai nelaimingi žmonės.

Begalybė

Begalybė portretas
Ir kiek tokių šarlatanių avantiuriščių naudojasi vietinių aborigenų bukumu?
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių