100 populiariausių

Atkurtos valstybės 100-mečiui besirengianti LRT televizija projekte "Dainuoju Lietuvą" subūrė ryškiausius ir įtakingiausius visų laikų scenos veidus, o laidoje iki pat metų pabaigos skambės 100 populiariausių viso 100-mečio dainų.

"Lietuvos muzikos istorija yra turtinga ir labai įdomi. Esame daininga tauta – tai išgirsti ir pajusti galime apsilankę mūsų dainų šventėse, kurios rengiamos nuo 1924-ųjų, ar pasiklausę dainuojančių senelių, tėvų, draugų", – pastebi G.Griniūtė.

Pasak jos, artėjant Lietuvos šimtmečiui buvo nuspręsta išrinkti dainų dainą, kuri visų žiūrovų ir profesionalų sprendimu bus verčiausia vadintis šimtmečio daina.

Laidos vedėja sako, kad atrinktos tos dainos, kurias dainuojame visi, kurių žodžius mokame, net jei kartais tų dainų nelabai mėgstame. "Šis projektas yra gražus tuo, kad turime galimybę apžvelgti savo šalies populiariausių dainų istoriją. Dainų atranka buvo didelė – jų sukurta labai daug. Archyvinę medžiagą tikrino Lietuvos radijo darbuotojai, įsijungė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir muzikos profesionalai. Dirbo daug žmonių, kurie galiausiai į projektą delegavo būtent šias šimtą dainų", – tikina ji.

Nežinomi faktai

Prieš daugiau nei savaitę prasidėjęs ir didžiulio žiūrovų palaikymo sulaukęs projektas pristatė pirmąsias dešimt iš 100 populiariausių 100-mečio dainų. Jas dainavo žinomi Lietuvos atlikėjai: Donatas Montvydas, Jurga Šeduikytė, Neda, Tadas Juodsnukis, Ovidijus Vyšniauskas, Violeta Tarasovienė, Egidijus Sipavičius, Girmantė Vaitkutė, grupės "Rondo" ir "Saulės kliošas".

"Dainuoju Lietuvą" autoriai užsimoję į TV projektą įtraukti visą Lietuvą, nes žiūrovai bet kuriame šalies kampelyje gali kiekvieną dainą dainuoti kartu su scenoje jas interpretuojančiais atlikėjais – laidos metu karaokės principu subtitruose rodomi dainų žodžiai.

Manau, kad daugelyje muzikos sričių einame teisinga linkme.

Televizijos žiūrovai kartu su profesionalais taip pat renka dainas balsuodami už jiems labiausiai patikusią. Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skamba dešimt kūrinių, o po kiekvienos laidos trys dainos keliauja į kitą etapą.

Čia ne tik skamba gerai pažįstama muzika, bet ir pasakojamos kiekvienos dainos sukūrimo aplinkybės, kontekstas, domimasi šalies muzikos industrijos paslaptimis. "Daugelis puikiai žinome vienos ar kitos dainos atlikėją, bet ne visada galime įvardyti kompozitorių arba teksto autorių. Apie tai pasakojant reportaže pateikiama informacija ir apie dainos sukūrimo aplinkybes, ir apie tai, kada, pavyzdžiui, kūrinys pirmą kartą buvo įrašytas arba kada pirmą kartą suskambo radijo eteryje", – pasakoja G.Griniūtė.

Yra kuo žavėtis

100-mečio dainų projektą vedanti G.Griniūtė yra ne tik žinomas LRT radijo balsas ir televizijos veidas, bet ir diplomuota pianistė, todėl muzika merginai – labai artima. Ji sako, kad negalėtų vienareikšmiškai atsakyti, kokia viena lietuviškos muzikos lobyno dalis jai imponuoja labiausiai, nes žavėtis tikrai yra kuo.

"Lietuviškos muzikos klausau nemažai. Taip jau susiklostė, kad studijuodama daugiausia gilinausi į profesionaliąją muziką, todėl ypatingą dėmesį skiriu šiai sričiai, domiuosi, kas naujo vyksta mūsų šalies akademinės muzikos padangėje. Būtų sunku išskirti vieną mėgstamiausią lietuvių muzikos kryptį. Klausausi lietuviškos populiariosios muzikos, džiazo, alternatyvos. Mane apskritai žavi tai, kad esame muzikalūs ir kūrybingi", – sako ji.

G.Griniūtei patinka, kad tiek lietuvių džiazo, tiek klasikos, tiek populiariosios ar elektroninės muzikos atstovai yra vertinami ir pripažįstami ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. "Klasikinės muzikos atlikėjai iš Lietuvos užkariauja vis daugiau ryškiausių pasaulio muzikos scenų, panašiai yra ir su mūsų džiazo kolektyvais ar solistais, lietuvių populiarioji bei elektroninė muzika skamba ir užsienio radijo stotyse. Manau, kad daugelyje muzikos sričių einame teisinga linkme", – neabejoja ji.

Čia ir dabar

Projektą "Dainuoju Lietuvą" G.Griniūtė veda su kandžiuoju ir humoro jausmo nestokojančiu Andriumi Rožicku. Ji teigia, kad su juo dirbti labai įdomu. "Gerbiu Andrių, nes jis sumanus ir sąmojingas žmogus. Mėginti juokauti gali kiekvienas, bet taiklus ir geras humoro jausmas yra reta savybė, atskleidžianti aukštą žmogaus intelektą", – įsitikinusi vedėja.

"Kai su Andriumi kalbamės ne filmavimų metu, pastebiu, kiek daug dalykų jam įdomūs, kiek jis žino ir kiek daug dar nori sužinoti. Tai – aukštos vidinės kultūros žmogus. Scenoje su juo būna įdomu, žinau, kad laukia netikėtumai, bet kartu esu rami, kad Andrius nepasielgs šiurkščiai ar netaktiškai. Mokausi iš jo laisvės", – atvirauja G.Griniūtė.

Mergina sako, kad laidos vedėjo amplua jai patinka – ją žavi greitas tempas ir galimybė būti įvykių sūkuryje: "Mėgstu "čia ir dabar" jausmą, todėl tiesioginis eteris ar kamerų įjungimo momentas man suteikia energijos ir įkvėpimo. Taip pat džiaugiuosi, galėdama bendrauti su žmonėmis ir būti įvykių sūkuryje."