„Šios frazės, kurios tikriausiai ne kartą girdėtos ir kitose šeimose – miela ir jauki Kalėdų, praleistų su šeima, dalis. Jos puikiai atspindinti norą pasirūpinti vieni kitais, didelį dėmesį, skiriamą šventei bei visų artimųjų susitikimui“, – sako E. Krupinskas.

Pasakodamas apie Kalėdas, žinomas vaikinas pripažįsta, kad labiausiai jam vis tik patinka ne pati šventė, o jos laukimas: „Pastebėjau, kad man jis turi netgi didesnį „svorį“ nei pačios Kalėdos. Kartais prieš Kūčias ir Kalėdas taip visur skubame ir lekiame, kad, atėjus šventiniam laikotarpiui, nespėjame nė mirktelėti, ir šis praskrieja“.

Anot socialinių tinklų turinio kūrėjo, Kalėdų laukimas gali atnešti begalę įvairiausių emocijų ir patirčių, nes jaučiame, kad šis laikas – ypatingas. Dažniau pagalvojame apie tai, kaip galėtume tapti geresniems, susimąstome apie kilnius tikslus, pagalbą artimiesiems.

„Viena iš šių metų Kalėdų laukimo patirčių man buvo išties įsimintina ir prasminga. Visai neseniai kalėdines eglutes pardavinėjanti įmonė vieną eglutę padovanojo man, o kitą galėjau padovanoti pasirinktam žmogui, šeimai ar organizacijai. Aš eglutę įteikiau šeimai, nukentėjusiai nuo gaisro. Kai jiems pranešiau, jie nepaprastai apsidžiaugė šia dovana. Buvo malonu padėti tiems, kuriems tos pagalbos dabar iš tiesų reikia“, – sako E. Krupinskas.

Geri darbai – ne tik per Kalėdas

Nors Kalėdos laikomos gerumo laiku, vaikinas vadovaujasi nuostata, kad geri darbai negali tapti tik „sezoniniai“ – jiems  laiko reikėtų rasti kasdien. Pasak nuomonės formuotojo, būtent tada patys būname laimingesni.

„Pagalba vyresniam žmogui einant per perėją, nusišypsojimas praeiviui – gal šie dalykai ir skamba banaliai, tačiau jie kažkam praskaidrina dieną. Norėdami būti laimingi ir sulaukti šilumos iš kitų, patys turime kažką duoti pasauliui. Kartais žmonės stebisi: kodėl aplinkui visi tokie pikti ir niūrūs? O kaip dažnai patys nusišypsome, ištiesiame pagalbos ranką, pagiriame?“ – klausia E. Krupinskas.

O kaip dažnai patys nusišypsome, ištiesiame pagalbos ranką, pagiriame?

Pasak nuomonės formuotojo, daryti gerus darbus nėra sunku – tiesiog dažnai suabejojame ir pasineriame į apmąstymus: galbūt nevertėtų, galbūt padės kas nors kitas, gal mano indėlis bus per mažas ir bevertis. Tačiau toji pirma į galvą šovusi mintis nebūti abejingam visada ir būna teisingiausia.

„Man tai padėjo suprasti prieš kelis metus nutikęs įvykis. Eidamas į parduotuvę praėjau garbaus amžiaus moterį, pardavinėjančią savo pačios megztas kojines. Apsipirkinėjant iš galvos niekaip neiškrito mintis, kad taip prie jos ir nesustojau. Tad apsipirkęs, iškart nuėjau įsigyti jos megztų kojinių. Man pakako apsisukti ir sugrįžti, o senolei tai reiškė jos kruopštaus darbo įvertinimą. O gal net skanesnę tos dienos vakarienę“, – pasakoja vaikinas.

Empatija įveikia abejingumą

Supratingumas, jauno vaikino akimis, svarbiausias veiksnys, nulemiantis tai, ar pasirenkame pagelbėti, ar praeiti.

E. Krupinskas teigia, kad lietuviams vis dar stinga supratingumo. Jis ragina save įsivaizduoti kito žmogaus situacijoje – tuomet to abejingumo tiesiog nebelieka: „Kai suprantame, koks pasaulis įvairiaspalvis, kupinas iššūkių, o kartais netgi negailestingas ir žiaurus, labiau užjaučiame į nelaimę pakliuvusius žmones. Juk niekada nežinome, kokioje situacijoje galime atsidurti patys“.

Vaikinas atvirauja, kad prieš daugiau nei metus jam buvo labai suprastėjusi sveikata, tačiau jis į tai neatkreipė dėmesio. Tuomet susivokti padėjo tik artimųjų ir draugų pastabumas.

„Tuo metu maniau, kad turiu ir galiu būti visur ir visada, neskyriau laiko poilsiui. Mano šeima ir draugai pastebėjo mano prastėjančią sveikatą ir, galima sakyti, surezgė sustojimo, pailsėjimo pinkles, į kurias įkliuvau. Apie šias pinkles nenujaučiau ir man jos buvo didelė staigmena, tačiau už tuometinę artimųjų reakciją būsiu dėkingas visą likusį gyvenimą. Sunku ir benuspėti, kaip būtų pasibaigę, jeigu ne laiku manimi pasirūpinę artimieji“, – prisiminimais dalinasi Edvinas.

Gerus darbus darykime garsiai

E. Krupinskas stebisi, jog visuomenėje vis dar įsigalėjusi nuostata, jog gerus darbus reikia daryti tyliai.

„Aš manau, kad reikia ir net būtina elgtis atvirkščiai – juk garsiai darydami gerus darbus skleidžiame žinią apie gražias iniciatyvas ir savo gerumu užkrečiame kitus. Todėl ir pats nusprendžiau metus užbaigti dar vienu geru darbu – prisijungti prie „Raudonojo Kryžiaus Gerumo dienų“ ir padėti surinkti lėšų tiems, kam jų iš tiesų reikia – vienišiems seneliams, nepasiturintiems žmonėms, šeimoms su negalia. Prisidėti prie šios gražios iniciatyvos gali kiekvienas – užtenka vos kelių mygtuko paspaudimų“, – ragina E. Krupinskas.

Organizatorių nuotr.

Gruodžio 10-12 dienomis E. Krupinskas savanoriavo „Raudonojo Kryžiaus Gerumo dienose“, kuriose kartu su kitais Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriais didžiųjų šalies miestų prekybos centruose bei miestų erdvėse rinko aukas organizacijos veikloms.

Savo pasirinktą sumą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikloms iki sausio 1 d. galima aukoti https://donation.redcross.lt/gerumodienos.